Tarybos narės kaltino Rusiją materialinės ir finansinės paramos teikimu prorusiškoms jėgoms, kurios užėmė vyriausybinius pastatus bent dešimtyje Ukrainos rytinių miestų. Tuo tarpu Ukraina penktadienį pradėjo pirmąjį didelį puolimą prieš sukilėlius.
„Rusija ... palaiko Ukrainoje banditų gaujas ... ir staiga supranta, kad šis mišinys gali tapti nevaldomas“, – sakė Prancūzijos ambasadorius Gerard'as Araud.
Jau antrasis per savaitę JT Saugumo Tarybos posėdis buvo sušauktas Rusijos iniciatyva. V.Čiurkinas ragino Kijevo vyriausybę ir jos „globėjus“ Vakarų šalyse „nepadaryti pražūtingos klaidos“ ir sustabdyti puolimą, kurį jis įvardijo kaip „nusikalstamą nelaimę“. Rusijos diplomatas dar kartą pavadino Ukrainos laikinąją vyriausybę neteisėta.
Tačiau Didžiosios Britanijos ambasadorius Markas Lyallas Grantas atkirto, jog „dirbtinis Rusijos pasipiktinimas nieko neįtikina“, o JAV pasiuntinė Samantha Power sakė, kad Rusija „mėgina įžeisti pasaulio bendruomenės nuovoką“, sušaukdama neeilinį Tarybos posėdį.
Rusija nuolat kiša pagalius į ratus
Saugumo Taryba iki šiol nesugebėjo susitarti dėl jokių konkrečių veiksmų krizei Ukrainoje spręsti, nes Rusija, kuri yra nuolatinė šios institucijos narė, pasinaudodavo savo veto teisę. JT Generalinė Asamblėja, kurioje dalyvauja 193 valstybės, prieš kelias savaites netikėtai tvirtai palaikė Ukrainos teritorinį vientisumą. To balsavimo rezultatai buvo neįpareigojantys, tačiau jie pademonstravo, kad Rusijos pozicija yra izoliuota.
Nusivylimas dar labiau padidėjo penktadienį, o G.Araud reiškė apgailestavimą dėl Saugumo Tarybos „neįgalumo“.
„Taikūs protestuotojai nenaudoja granatsvaidžių, – kandžiai komentavo Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė. – Jie negrobia tarptautinių stebėtojų ir nerengia jų begėdiško demonstravimo.“
Anksčiau penktadienį prorusiški separatistai numušė du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnius. Tuo tarpu anksčiau nei prieš savaitę sučiupti septyni stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tebėra sukilėlių rankose.
Ženevos sutartis subyrėjo į šipulius
Ukraina pranešė, kad daug sukilėlių žuvo arba buvo sužeisti per pirmąją didelę vyriausybinių pajėgų operaciją prieš separatistus. Kremlius pareiškė, kad Kijevo kariniai veiksmai „sugriovė“ prieš dvi savaites Ženevoje pasirašytą taikos susitarimą, turėjusį sumažinti įtampą šioje krizėje.
Ukrainos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Oleksandras Pavlyčenka sakė Tarybai, kad jo šalis atmeta bet kokius Rusijos mėginimus suversti Kijevui kaltę dėl Ženevos sutarties nesilaikymo, taip pat pasmerkė „išgalvotus“ Rusijos pareiškimus, esą kai kurie naujos Ukrainos karinės operacijos nariai kalbėjo angliškai.
Šį mėnesį Saugumo Tarybai pirmininkaujančios Pietų Korėjos ambasadorius Oh Joonas baigiantis posėdžiui paklausė, ar Rusija siūlo paskelbti kokį nors pranešimą, raginantį nutraukti smurtą. V.Čiurkinas atsakė, kad „būtų gerai ... padaryti pranešimą visiems kartu“.
Po šios posėdžio Britanijos ambasadorius sakė žurnalistams, kad bet kokiame pranešimo juodraštyje, kurį gali išplatinti Rusija, turėtų būti „vienareikšmiškai pasmerktas“ smurtas ir pabrėžtas įsipareigojimas laikytis Ženevos susitarimo.
„Gali būti, kad neilgai trukus grįšime į Saugumo Tarybą“, – sakė M.Lyallas Grantas.
Vokietija ir JAV vienijasi prieš Rusiją
Penktadienį neramumai Ukrainoje persimetė į dar vieną regioną: milicija pranešė, kad kelios dešimtys žmonių žuvo per susirėmimus pietiniame Odesos mieste tarp prorusiškų demonstrantų ir centrinės vyriausybės šalininkų, per kuriuos buvo padegti Profsąjungų rūmai.
Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pagrasino imtis naujų sankcijų prieš Rusiją, jeigu Maskva tučtuojau nepakeis savo provokuojančios pozicijos.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paskelbė pranešimą per savo atstovą, kuriame reiškiamas „didžiulis susirūpinimas“, raginama siekti diplomatinio sprendinio ir reikalaujama paleisti ESBO stebėtojus.
JT politinių reikalų vadovas Jeffrey Feltmanas ateinančią savaitę apsilankys Kijeve ir Maskvoje, ragindamas laikytis „santūriai ir nedelsiant grįžti prie dialogo“.
Maskva dėl visko kaltina Kijevą
Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė „nepriimtiną“ smurtą Odesoje penktadienį, kruviniausią dieną nuo tos akimirkos, kai valdžią Kijeve perėmė Vakarų remiama vyriausybė, ir ragina Ukrainą bei Rusiją atkurti tvarką.
O Slovjanske vėl atsinaujino kovos, per kurias žuvo dar du Ukrainos kariai, tad aukų skaičius išaugo iki devynių šiame rytų Ukrainos mieste.
„Šiandien tarptautinė bendruomenė turi susitelkti ir palaikyti Ukrainos žmones atlaikyti šią tragediją“, – sakė JAV valstybės departamento atstovė Marie Harf, reikšdama užuojautą dėl sukrečiančios netekties.
„Smurtas ir chaosas, atvedę prie beprasmių mirčių ir sužeidimų yra nepriimtini“, – nurodė ji.
M.Harf ragino abi nesantaikos puses imtis veiksmų įtampai mažinti, pažymėdama, kad gaisras rodo, jog būtina nedelsiant deeskaluoti įtampą.
„Mes raginame visas šalis kartu atkurti ramybę ir tvarką, taip pat raginame Ukrainos valdžią atlikti išsamų tyrimą ir patraukti kaltuosius teisinei atsakomybei, – sakė M.Harf. – Smurtas ir pastangos destabilizuoti šalį turi liautis“.
Maskva iš karto pareiškė esanti „pasipiktinusi“ dėl įvykių Odesoje ir pasmerkė Kijevo valdžios „nusikalstamą neatsakingumą“
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime raginama, kad Ukraina ir ją remiantys Vakarai susidorotų su anarchija ir prisiimtų atsakomybę prieš Ukrainos žmones. Pranešime pabrėžiama kad Maskvos nuomone, šie „tragiški įvykiai“ rodo Kijevo „nusikalstamą neatsakingumą“.
„Tragiški įvykiai gegužės 2 dieną Odesoje Maskvoje laikomi dar viena nusikalstamo Kijevo valdžios, pritariančios suįžūlėjusiems nacional-radikalams, tarp kurių yra ir „Pravyj sektor“, rengiantiems fizinio teroro prieš federalizacijos ir realių konstitucinių permainų Ukrainos visuomenėje šalininkus, neatsakingumo apraiška“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.
