A.Merkel anksčiau nebuvo pasisakiusi taip griežtai Rusijos atžvilgiu. Tai rodo, kad Berlynas su Rusija ima kalbėti be užuolankų ir nebijo kritikuoti V.Putino.
Anot A.Merkel, Rusijos nepadarė visko, kad konfliktas Ukrainoje būtų pradėtas spręsti. Kanclerė pasigenda Rusijos pastangų deeskaluoti situaciją, todėl įspėja apie naujas tarptautines sankcijas.
„Prezidentas Putinas yra raginamas kreiptis į prorusiškas pajėgas Ukrainoje, kad šios sudėtų ginklus“, – teigė A.Merkel pridūrusi, kad Rusijos pajėgos prie sienos su Ukraina kelia didelę įtampą.
Pasak A.Merkel, Krymo pusiasalio aneksija „sukrėtė mus visus“, nes sujaukė nusistovėjusią tvarką pokario Europoje. Vokietijos kanclerė siūlė vadinti daiktus tikraisiais vardais ir kaip pavyzdį nurodė penkis dešimtmečius trukusią Baltijos šalių okupaciją. A.Merkel mano, kad dabartinei krizei išspręsti prireiks nemažai laiko, o dabar ją „kartais nustebina, koks trumparegiškas tapo daugelio žmonių mąstymas“.
Vokietijos lyderė tikina, kad jos šalis ieškos politinio sprendimo ir sieks, kad gegužės 25-ąją prezidento rinkimai Ukrainoje vyktų taikiai ir demokratiškai.
A.Merkel penktadienį priėmė Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą vaizdingame Baltijos pajūrio mieste, kur abu lyderiai stengsis stiprinti asmeninę draugystę.
Nepaisydama nedidelės dulksnos A.Merkel sutiko F.Hollande'ą Zasnice ir sakė, kad susipažinimas su vienas kito namais, „turint omenyje tą daugelį problemų, kurias turime aptarti, yra geras dalykas“.
Dvi dienas truksiančio susitikimo, kuris prasidėjo Europos Sąjungai (ES) švenčiant Europos dieną, darbotvarkėje yra virtinė neatidėliotinų klausimų, nuo Ukrainos krizės iki Europos rinkimų, įvyksiančių po dviejų savaičių.
F.Hollande'as penktadienį kanclerei pasakė: „Angela, aš labai patenkintas jūsų kvietimu, ... nes (kvietėte) jūs, nes tai – nuostabi vieta ir, pagaliau todėl, kad tai – gegužės 9-oji, Europos diena“.
Pasak prezidento, jis šia neįpareigojama aplinka pasinaudos tam, kad laisvai aptartų „naująją Europą, kurią drauge norime sukurti, tuo pačiu metu imdamasis opesnių politinių klausimų“.
„Ir čia aš galvoju apie Ukrainą“, – pridūrė jis.
Stebint turistų su skėčiais grupelei, abu lyderiai įlipo į laivą, kur jiems dainavo žvejų choras, o paskui, pradėjus rimtai lyti, išplaukė į pilką Baltijos jūrą prie Riugeno salos.
Vašingtonas netyli
Baltieji rūmai penktadienį perspėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Kryme – neseniai Maskvos aneksuotoje Ukrainos teritorijoje – tik padidins įtampą.
„Mes nepripažįstame Rusijos (įvykdytos) neteisėtos Krymo aneksijos. Toks vizitas tik ... pakurstys įtampą“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Lora Magnuson.
V.Putinas penktadienį netikėtai apsilankė Kryme Sevastopolio uostamiestyje, kur apžiūrėjo Rusijos karinį jūrų laivyną ir dalyvavo sovietų pergalės prieš nacius Antrajame pasauliniame kare 69-ųjų metinių minėjime.
Maskva Krymą aneksavo praėjusį mėnesį, po referendumo, kurį surengė prorusiškos jėgos ir kurio metu buvo deklaruotas noras prisijungti prie Rusijos.
Vėliau krizės epicentras persikėlė į Rytų Ukrainą, kur Kijevui sunkiai sekasi slopinti panašų prorusiškų separatistų maištą.
Europos Sąjunga (ES) iš principo susitarė išplėsti sankcijas Ukrainos konflikte, praneša agentūra „Reuters“.
Į sankcionuojamųjų sąrašą papildomai bus įtraukta maždaug 15 asmenų ir 5 bendrovės, turinčios būstines Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, penktadienį pareiškė ES diplomatai. Konkrečios pavardės ir kompanijų pavadinimai neįvardijami. Tačiau stebėtojai mano, kad tai nebus žinomi asmenys ar bendrovės.
Galutinį sprendimą pirmadienį priims ES užsienio reikalų ministrai.
Iki šiol ES yra įšaldžiusi 48 asmenų sąskaitas už uždraudusi jiems atvykti į Bendrijos šalis.
JAV jau paskelbė sankcijas Rusijos bendrovėms ir naftos koncerno „Rosneft“ vadovui.
Ekonominiu požiūriu JAV su Rusija susijusios gerokai mažiau nei ES, kuri trečdalį dujų poreikio gauna iš Rusijos šaltinių.
