Tuomet dar būdama panelė Elisabeth 1943-aisiais įsidarbino slaptoje A.Hitlerio rezidencijoje Berghofe. Darbo skelbimas buvo paprastame laikraštyje. Elisabeth dar nežinojo, kad jos darbdavys bus pats A.Hitleris.
Pirmąją savo darbo dieną, kai tik atvyko į Berghofą, jaunoji tarnaitė turėjo pereiti tris SS patikros punktus.
„Pastatas buvo pilnas svečių. A.Hitleris prieš mane išdygo tarsi iš niekur. Tą pačią akimirką supratau, kad čia galėsiu tik galvoti, bet ne kalbėti“, – pasakoja E.Kalhammer.
Nuo pat darbo pradžios Elisabeth buvo įspėta, kad kiekvienas, kuris išduos šios slėptuvės vietą, bus nubaustas pačia griežčiausia bausme.
Nors austrė Berghofo slėptuvės niekam neišdavė, kartą ji buvo nubausta. Moteris pasakojo, kad kartą sudaužė fiurerio arbatos puodelį ir neteko kelių laisvadienių.
E.Kalhammer buvo viena iš 22-iejų tarnaičių, Hitlerį matė kiekvieną dieną, tačiau su juo nešnekėjo nė karto. Fiureris leido prisiartinti tik toms tarnaitėms, kuriomis pasitikėjo. Taip pat tik jos galėjo tvarkyti asmeninį A.Hitlerio kambarį.
Elisabeth dirbo skalbimo ir siuvimo kambariuose, tvarkė namus ir ruošė Hitleriui arbatą.
„Nors A.Hitleris turėjo didelių blužnies problemų, jis buvo pats didžiausias smaližius, mėgo šokoladinius sausainius ir plaktą grietinėlę. Taip pat mes turėjome kiekvieną dieną kepti jo mėgstamiausią obuolių pyragą su riešutais ir razinomis“, – prisimena moteris.
„Naktimis jis į virtuvę įsmukdavo lyg neklaužada moksleivis, o keldavosi ne anksčiau kaip antrą valandą dienos.“
Nors E.Kalhammer niekada nešnekėjo su A.Hitleriu, Berghofo rezidencijos tarnaitė puikiai sutarė su fiurerio sugyventine, vėliau kelioms valandoms iki savižudybės tapusia jo žmona, Eva Braun. „Ji buvo maloni moteris ir pagelbėdavo darbuose. Ji elgėsi kaip paprasta namų šeimininkė.“
Elisabeth dirbo beveik iki karo pabaigos, kol galiausiai visi Berghofo rezidencijos gyventojai buvo evakuoti. Po kelių dienų namą bombardavo sąjungininkai.
Parengė Saulius Jakučionis
