Tūkstančiai žmonių laukė eilėse prie nedaugelio rinkimų apylinkių, kurios buvo atidarytos Donecko ir Luhansko provincijose, iš kelių miestų pranešė žurnalistai.
„Noriu būti nepriklausomas nuo visų, – sakė buvęs gamyklos darbuotojas Nikolajus Čerepinas, balsavęs „taip“ Mariupolyje Donecko provincijoje. – Jugoslavija subyrėjo ir dabar jie gyvena gerai“.
Maištininkų lyderiai tvirtino, kad šiuose dviejuose regionuose, kur gyvena 7 mln. iš 46 mln. Ukrainos gyventojų, savo balsus atidavė daugiau kaip 70 proc. rinkėjų.
Tačiau nėra jokio būdo šiems tvirtinimams patikrinti. Balsavimo, kuris nesulaukė jokios tarptautinės paramos, net – iš Maskvos, kuri ragino jį atidėti, nestebėjo jokie nepriklausomi stebėtojai.
Apie jokius smurtinius incidentus balsavimo metu nepranešama, bet įtampa buvo didelė – tebevykstant Kijevo surengtai karinei operacijai prieš maištininkus.
Maištininkai giriasi rezultatais
Luhansko maištininkų „Liaudies fronto“ lyderis Aleksejus Čmilenka sakė, kad referendumo dėl regiono nepriklausomybės rezultatai skaičiuojami ir kad kol kas balsų prieš nepriklausomybę skaičius neviršija 5 procentų.
„Rinkimų apylinkės, esančios gyvenamųjų rajonų pakraščiuose, buvo uždarytos 20 val. vietos laiku. Preliminarus balsų skaičiavimas prasidėjo. Tų, kurie balsavo „prieš“, skaičius neviršija 5 proc., rodo pradiniai preliminarūs rezultatai. Galvoju, kad šis skaičius nedidės ir gali tik mažėti“, – Kremliaus naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A.Čmilenka.
Rinkėjų aktyvumas Luhansko regiono referendume buvo mažiausiai 85 proc., tikino jis.
Paleido šūvių į minią
Ukrainos nacionalinės gvardijos nariai sekmadienį pradėjo šaudyti į minią prie Krasnoarmeisko Rytų Ukrainoje miesto administracijos pastato, o vienas regiono sukilėlių lyderis sakė, kad yra aukų.
Kraujas Krasnoarmeiske buvo pralietas kelios valandos po to, kai dešimtys Nacionalinės gvardijos narių nutraukė balsavimą referendume dėl regiono suverenumo.
AP fotografas, kuris matė tą šaudymą, sakė, kad du žmonės nejudėdami gulėjo ant žemės, o naujienų agentūra ITAR-TASS citavo sukilėlių lyderio Deniso Pušilino žodžius, kad yra kažkiek žuvusiųjų.
Priminė cirką
Šitie referendumai primena cirką. Taip situaciją apibūdino Vakarų žurnalistai, kuriuos stebino keisti balsavimai ir taisyklių nesilaikymas.
Pavyzdžiui, maištininkų tvirtovėje Slovjanske prie balsadėžių renkantis pirmiesiems piliečiams, miesto prieigose toliau aidėjo šūviai, o balsuotojams į rinkimų apylinkes teko brautis pro padangų ir statybinių medžiagų barikadas.
„Donbase referendymas vykdomas specialiai rusiškoms televizijoms. Atidarytos tik kelios balsavimo apylinkės, prie kurių driekiasi eilės. Taip sudaromas įspūdis, kad žmonės aktyvūs“, – „Twitter“ pastebėjo buvęs BBC žurnalistas Leonidas Ragozinas.
Kiti žurnalistai skelbia apie visišką chaosą – Mariupolyje balsuojama tiesiog gatvėse, Donecke kai kurie balsuoti ateina nešini ne tik savo, bet ir artimųjų asmens dokumentais.
Balsavimas, vykstantis kaip du „referendumai“ Donecko ir Luhansko srityse, kur maištininkai kontroliuoja daugiau kaip tuziną miestų, yra rimtas politinės krizės Ukrainoje eskalavimas. Ukrainos krizė sukėlė tokį Rytų ir Vakarų santykių atšalimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos.
Nors referendumų rezultatą „taip“ tikriausiai pripažintų tik Rusija, jie smarkiai pakenks prezidento rinkimams, kurie Ukrainoje turi įvykti po dviejų savaičių ir kuriuos JAV bei Europos Sąjunga (ES) laiko labai svarbiais siekiant atkurti stabilumą.
ES nepripažins Rytų Ukrainos balsavimo rezultatų
Europos Sąjunga (ES) sakė, kad nepripažins referendumo dėl savivaldos, kurį Rytų Ukrainoje sekmadienį surengė promaskvetiški sukilėliai, rezultatų ir pavadino jį neteisėtu.
„Vadinamieji referendumai Luhansko ir Donecko regionų dalyse buvo neteisėti ir mes nepripažįstame rezultato. Tie, kas organizavo šiuos referendumus, neturi demokratinio legitimumo“, – elektroniniame laiške „Reuters“ nurodė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton atstovė Maja Kocijančič.
Pasak jos, šių referendumų surengimas prieštarauja praėjusį mėnesį Ukrainos, Rusijos, ES ir JAV pasiekto susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti Ukrainos krizę, tikslams.
Svatovė: miestas, kuris boikotavo balsavimą
Tūkstančiams žmonių sekmadienį balsuojant maištininkų surengtuose nepriklausomybės „referendumuose“ didelėse Rytų Ukrainos dalyse, mažas Svatovės miestelis pasirodė kaip drąsus disidentas – regis, vienintelis balsavusiame regione.
Šiame miestelyje, kur gyvena maždaug 20 tūkst. žmonių, virš rotušės vis dar išdidžiai plevėsuoja Ukrainos vėliava – ne taip kaip dešimtyse Rytų Ukrainos miestų, kuriuose viršų paėmė prorusiški maištininkai.
48 metų meras Jevhenas Rybalka pasakojo, kodėl jo miestelis boikotavo referendumą nepaisydamas ginkluotų banditų grasinimų.
„Mano pareiga yra gerbti Ukrainos įstatymus. Žmonės turi galėti reikšti savo nuomonę pagal teisinę struktūrą. Taip nėra šio „referendumo“ atveju“, – sakė meras, kuris šiame poste pradėjo dirbti 2010 metais.
Praėjusią savaitę iš Luhansko buvo atvykę maždaug 40 ginkluotų vyrų, paaiškinti „būtinybės“ surengti balsavimą Svatove, esančiame vos už 60 km nuo Rusijos sienos.
J.Rybalka atsisakė nusileisti net tada, kai tie ginkluoti vyrai atvyko antrą kartą, bandyti priversti jį persigalvoti.
Tačiau Svatovės meras gali kliautis ir savo sunkiąja ginkluote.
Vos už kelių kilometrų nuo miestelio yra du Ukrainos armijos patikrinimo postai, kuriuos gina tankai, šarvuočiai ir net priešlėktuviniai pabūklai.
Be šios Kijevo paramos, mero dispozicijoje taip pat yra maždaug 500 savanorių, kurie yra ginkluoti, bent jau oficialiai, tik medžiokliniais šautuvais.
„Dauguma žmonių regione aplink Svatove nori vieningos Ukrainos ir nepritaria separatizmui. Tie, kurie prisidėjo prie mūsų savigynos operacijos, yra patriotai, kurie norėjo gintis nuo ginkluotų vyrų, atvykstančių iš kitur“, – sakė J.Rybalka.
Tačiau net ir šiame paramos Kijevui bastione yra kitokių nuomonių. Maždaug 15 žmonių žygiavo į rotušę su didele permatoma dėže, kurią norėjo panaudoti kaip balsadėžę.
„Kodėl negalime balsuoti? Tai sabotažas. Čia nėra nė vienos rinkimų apylinkės“, – skundėsi Natalija.
Plėšė „nenaudingus“ lapelius
Donecke į 1-ąją mokyklą, kurioje galima balsuoti, priešpiet įsiveržė du ginkluoti žaliūkai ir ėmė grasinti žurnalistams – esą filmuoti ir fotografuoti referendumo proceso negalima. Prie vietos administracijos pastato Donecke keli žurnalistai buvo sulaikyti ir apklausti, mažiausiai vienas pririštas prie kėdės ir sumuštas.
Be to, pranešama, kad Donecke balsavimo lapeliai, kuriuose autonomijai ar atsiskyrimui nuo Ukrainos nepritarta, tiesiog suplėšomi.
„Kaip jie ketina tvarkingai sutikrinti balsavusiųjų pavardes vienoje apylinkėje ir visose kitose? Neįsivaizduoju“, – pastebėjo BBC atstovas Willas Vernonas, priminęs, kad į šį „referendumą“ nebuvo įsileisti stebėtojai iš užsienio.
Rinkimų apylinkės mokyklose sukilėlių kontroliuojamose teritorijose buvo atidarytos 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos dirbs 12 valandų, sakė separatistų vadai Donecke.
Slovjanske - sprogimai ir šūviai
Centro atstovas Vasilijus Nikitinas ITAR-TASS korespondentams sakė, jog separatistams dėl Ukrainos kariuomenės veiksmų kyla įvairių saugumo problemų.
Separatistų tvirtovėje Slovjanske prie balsadėžių renkantis pirmiesiems piliečiams, miesto prieigose toliau aidėjo šūviai, o balsuotojams į rinkimų apylinkes teko brautis pro padangų ir statybinių medžiagų barikadas. Buvo girdimi ir sprogimai.
Armija kovoja su gerai ginkluotais maištininkais, kurie užsibarikadavo dviejose šį sekmadienį referendumus rengiančių sričių miestuose ir miesteliuose.
„Norėjau ateiti kaip galėdamas anksčiau. Visi norime gyventi savo šalyje“, - korespondentams sakė 20-metis studentas iš Slovjansko. Paklaustas, kas gali vykti po balsavimo, jaunuolis tvirtino, kad bet kokiu atveju kils karas.
Mariupolyje, kur penktadienį virė kruvini mūšiai tarp separatistų ir Ukrainos pajėgų, gyventojai balsuoti referendume tiesiog veržėsi – bent jau taip praneša mieste esantys Vakarų žurnalistai.
Iš Mariupolio sekmadienį taip pat pranešta, kad rastas per gegužės 9-osios neramumus dingęs miesto milicijos vadas Valerijus Androščukas. Pareigūnas, kurį buvo pagrobę separatistai, rastas pakartas oro uosto teritorijoje.
Lietuvos diplomatai: referendumai yra neteisėti
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad nepaisant tarptautinės bendruomenės perspėjimų Rytų Ukrainoje buvo skubotai organizuoti, tarptautinių teisės aktų ir Ukrainos Konstitucijos neatitinkantys balsavimai, pavadinti referendumais.
„Tokie balsavimai, neturintys jokios juridinės galios ir nesukeliantys teisinių pasekmių, sukėlė daliai Donecko ir Luhansko žmonių neišpildomų lūkesčių ir tik prisidėjo prie įtampos Rytų Ukrainoje didinimo“, - teigiama ministerijos pranešime.
Užsienio ministerija ragina Rusiją prisidėti prie situacijos Ukrainoje sureguliavimo ne skambiais pareiškimais, o konkrečiais veiksmais - nutraukti Krymo aneksiją, atitraukti karines pajėgas nuo Ukrainos sienos, viešai pasmerkti teroristų veiksmus Rytų ir Pietų Ukrainoje.
„Rusijos vadovybės dalyvavimas karinę jėgą demonstruojančiuose renginiuose okupuotame Kryme buvo pasmerktas tarptautinės bendruomenės kaip nederamas elgesys. Toks karinės jėgos demonstravimas ir kariniai paradai tuo metu, kai Ukrainoje žūva žmonės, tikrai neprisideda prie situacijos deeskalavimo, kaip buvo žadėta Rusijos vadovybės susitikimuose su tarptautinių organizacijų atstovais“, - teigia ministerija.
Ji pranešė, remianti Ukrainos vyriausybės iniciatyvą dėl nacionalinio dialogo organizavimo. Be kita ko, ministerija ragina atsakingai ruoštis artėjantiems Ukrainos prezidento rinkimams.
„Lietuva pasirengusi perduoti Ukrainai rinkimų organizavimo patirtį, siųsti rinkimų stebėtojus ir kitaip prisidėti prie demokratiškų ir skaidrių Prezidento rinkimų Ukrainoje surengimo“, - rašo ministerija.
Rytų Ukrainos teritorijose, kurias kontroliuoja prorusiški separatistai, sekmadienį balsuojama dėl nepriklausomybės – referendumuose, kuriuos Vakarai vadina neteisėtais ir kurie, kaip nuogąstaujama, gali išprovokuoti tikrą pilietinį karą ir šalies skilimą.
Prancūzija pasmerkė maištininkus
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sekmadienį pasmerkė prorusiškų maištininkų referendumus rytinėje Ukrainoje kaip niekinius ir negaliojančius.
Į Azerbaidžaną su vizitu atvykęs Prancūzijos lyderis sakė, kad Donecko ir Luhansko srityse vykstantis balsavimas „yra beprasmis“ ir kad bus atsižvelgiama tik į gegužės 25 dieną vyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų rezultatus.
Referendumai primena cirką
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas šeštadienį pareiškė, jog rytinių regionų atsiskyrimas nuo Ukrainos būtų dar vienas žingsnis bedugnės link.
Anot politiko, toks sprendimas sugriautų regionų ekonomiką, kuri sudaro apie 16 proc. viso Ukrainos bendrojo vidaus produkto. Dėl separatistinių referendumų kurstymo Kijevas ir Vakarai toliau kaltina Rusiją, nors Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.
Nors sukilėliai tvirtina, kad galimybę balsuoti turės 90 proc. iš 7 mln. dviejose minimose srityse gyvenančių žmonių, separatistų kontroliuojamuose rajonuose gyvena mažiau nei pusė šių gyventojų.
Separatistai nusprendė vis tiek surengti balsavimus, nors trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai paprašė juos atidėti.
Antai Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas sakė, jog tikisi 100 proc. rinkėjų aktyvumo.
Parengė Gintaras Radauskas
