Kol kas neturima daugiau jokios išsamesnės informacijos, tačiau šaltiniai sakė, kad į sąrašą įtrauktos dvi Krymo įmonės, kurios buvo perimtos Rusijos po to, kai ji kovą aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį.
ES jau anksčiau įvedė turto įšaldymą ir vizų draudimą 48-iems Rusijos ir Ukrainos piliečiams, kurie pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ar sukėlė jam grėsmę.
Tarybos priimtose išvadose ES taip pat pabrėžė, kad nepripažįsta gegužės 11 dienos vadinamųjų referendumų Donecke ir Luhanske, laiko juos neteisėtais ir nelegaliais. ES ragina Rusiją atitraukti savo kariuomenę nuo Ukrainos sienos, nedelsiant atšaukti Rusijos Dūmos mandatą naudoti pajėgas Ukrainos teritorijoje. ES pasmerkė aukštų Rusijos pareigūnų vizitus ir paramą neteisėtiems separatistų veiksmams, didinantiems įtampą Ukrainoje ir kaimyninėse valstybėse. Taryboje taip pat buvo sutarta dėl ESBO stebėtojų misijos išplėtimo iki 500 asmenų.
L.Linkevičius nemato Rusijos pastangų
Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybai pirmadienį apsisprendus dėl platesnio sankcijų taikymo už situaciją Ukrainoje atsakingiems asmenims ir įmonėms, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad pastarųjų dienų įvykiai nerodo pozityvių tendencijų.
L.Linkevičius pabrėžė, kad iš Rusijos pusės nesimato praktinių pastangų deeskaluoti konflikto, o Rytų Ukrainoje tęsiasi neramumai, kurstomi Rusijos, teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pirmadienį išplatintame pranešime.
„Bet koks derybinis procesas siekiant spręsti padėtį turi būti visiškai suderintas su Ukrainos valdžia ir numatyti įsipareigojimus Rusijos pusei. Teisę spręsti dėl Ukrainos Konstitucijos ir santykių su ES ar NATO turi tik pati Ukraina“, – pranešime cituojamas L.Linkevičius.
Pasak jo, Lietuva vertina Ukrainos vyriausybės pastangas: neseniai parengtas amnestijos įstatymo projektas, atleidžiantis nuo atsakomybės neramumų kurstytojus, pradėta diskusija dėl valdžios decentralizacijos, naujai patvirtinta vietos savivaldos koncepcija, inicijuotas nacionalinio dialogo procesas, Kijevo centre nuimamos barikados, atlaisvintas Kijevo miesto administracijos pastatas. Ministro nuomone, kitas esminis etapas, laukiantis Ukrainos – skaidrūs ir visuotinai pripažintus rinkimų standartus atitinkantys gegužės 25 dienos prezidento rinkimai.
Grasino naujomis sankcijomis
Europos Sąjunga žadėjo, kad mėgins imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant Ukrainos krizę, dar kartą viešai pademonstruodama paramą Kijevo vyriausybei ir pagrasindama Rusijai naujomis, griežtesnėmis sankcijomis.
Vienas aukščiausių Bendrijos pareigūnų, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, atstovaujantis 28-iems bloko šalių lyderiams, pirmadienį pirma kartą per jau ne vieną mėnesį trunkančią krizę atvyks į Kijevą susitikti su Ukrainos laikinąja vyriausybe.
„Vyksiu į Kijevą pratęsti derybų apie tai, kaip stabilizuoti situaciją Ukrainoje prieš prezidento rinkimus... kaip padaryti galą smurtui Ukrainoje ir kaip pradėti platų nacionalinį dialogą“, - nurodė H.Van Rompuy savo pareiškime.
Pasak ES prezidento, į Kijevą jis vyksta Ukrainos vyriausybės vadovo Arsenijaus Jaceniuko kvietimu.
Tuo tarpu ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks Briuselyje ir mėgins sumažinti nesutarimus dėl to, kaip reaguoti į rimčiausią krizę Europoje nuo šaltojo karo laikų.
Jau antradienį Ukrainos premjeras A.Jaceniukas vyks atsakomojo vizito į Briuselį. Čia jo vadovaujama ministrų delegacija dalyvaus svarbiose derybose su Europos Komisija.
To susitikimo darbotvarkėje numatyta aptarti ES pažadą skirti 11 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą, kuris turėtų padėti stabilizuoti šalies ekonomiką. Ši pažadą Bendrija davė kovą, kai pasirašė su Ukraina asociacijos sutarties politinę dalį.
Kitas svarbus klausimas, kurį ketinama spręsti, tai pastangos užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai po to, kai Rusija, kuri yra jos pagrindinė dujų tiekėja, smarkiai padidino kainas ir pareikalavo nedelsiant padengti milijardų dolerių įsiskolinimą už dujas.
Pirmadienį Briuselyje taip pat numatytas antrasis ES, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybų raundas.
Atvyks ir Vokietijos diplomatijos vadovas
Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį apsilankys Ukrainoje, kad paremtų pastangas organizuoti nacionalinį dialogą vykstant konfliktui tarp vyriausybės ir prorusiškų separatistų, pranešė jo vadovaujama žinyba.
Frankas-Walteris Steinmeieris „ketina rytoj vykti į Ukrainą. Jis, be kita ko, dalyvaus derybose Kijeve su Ukrainos vyriausybės atstovais“, pirmadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovo atstovas spaudai.
Jis pridūrė, kad ministras taip pat planuoja nuvykti į Ukrainos rytus.
Akcentuoja Ukrainos prezidento rinkimų svarbą
Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko į Briuselį derybų dėl Ukrainos, teigdami, kad gegužės 25 dieną toje šalyje numatyti prezidento rinkimai turi įvykti, ir rengdamiesi paskelbti apie naujas sankcijas grupei asmenų Rusijoje ir Kryme, kurie prisidėjo prie krizės.
Į ES sudarytą sąrašą subjektų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas, turėtų būti įtraukti dar 13 asmenų ir dvi įmonės, naujienų agentūrai AFP sakė du Bendrijos diplomatai.
Atvykę į derybas ministrai, kurie taip pat susitiks su šiuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančiu Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu), griežtai pasmerkė prorusiškų separatistų sekmadienį Rytų Ukrainoje organizuotus referendumus dėl nepriklausomybės nuo Kijevo, teigdami, kad šie balsavimai buvo neteisėti.
Pasak ministrų, vienintelis kelias į priekį yra gegužės 25-ąją Ukrainoje numatyti valstybės vadovo rinkimai.
„Viliuosi, kad šiandien mes (ES Užsienio reikalų) taryboje pareikšime tvirtą paramą tiems rinkimams“, - sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.
„Didelėje dalyje Ukrainos nėra jokių keblumų surengti šiuos rinkimus“, - pridūrė jis.
D.Burkhalteris, kuris turi supažindinti ES ministrus su keturių punktų taikos „kelio gairių“ planu, sakė, kad ESBO ketina pasiųsti į Ukrainos prezidento rinkimus tūkstantį stebėtojų - tai bus „viena didžiausių misijų“ per visą šios tarptautinės organizacijos istoriją.
„Labai svarbu, jog mes tikime, kad rinkimai gali įvykti, ir dirbame ta kryptimi“, - sakė ESBO pirmininkas.
D.Burkhalteris, kuris praėjusią savaitę buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, jog dabar „svarbiausia atkurti nuoširdų dialogą tarp pagrindinių veikėjų, taip pat tarp Rusijos ir ES bei Rusijos ir Jungtinių Valstijų“.
„Galime prie to prisidėti“, - pabrėžė jis.
ES jau taiko turto įšaldymą ir vizų draudimą 48-iems Rusijos ir Ukrainos piliečiams, kurie pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ar sukėlė jam grėsmę.
Susitarti dėl sankcijų pavyks
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Frankas Timmermansas pareiškė manantis, kad Europos Sąjungai pirmadienį pavyks susitarti išplėsti sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.
„Manau, taip“, - sakė jis žurnalistams, paklaustas, ar pirmadienį Briuselyje susitiksiantys Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai susitars išplėsti sankcijų sąrašą.
Kiek anksčiau diplomatai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad susitikime gali būti sutarta į sąrašą subjektų, kuriems bus taikomos sankcijos dėl krizės Ukrainoje, įtraukti apie 14 asmenų ir dvi Kryme veikiančias įmones.
Ar sankcijos garantuos rezultatą?
Ekonominių sankcijų taikymas Rusijos atžvilgiu negarantuos Europos Sąjungai (ES) norimo rezultato. Tokią nuomonę pirmadienį interviu laikraščiui „Handelsblat“ išreiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Michaelis Rothas, institucijoje atsakingas už Europos politikos klausimus.
„Vienos ekonominės sankcijos, kad ir kokios jos būtų griežtos, mums nesuteiks jokių garantijų, kad pasieksime norimą rezultatą“, - pateikia politiko žodžius „Handelsblat“ leidinio portalas.
M.Rothas taip pat nurodo, kad pablogėję ekonominiai santykiai su Rusija ne visas ES valstybes nares paveiks vienodai. Jis savo požiūrį parėmė Graikijos pavydžiu.
„Jeigu turistai iš Rusijos nebevažiuos į šalį, kurioje socialinė bei ekonominė situacija iki šiol yra silpna arba net katastrofiška, nereikėtų stebėtis, kai Graikijos politikai kreipsis į Briuselį prašydami suteikti dar didesnę finansinę paramą“, - mano politikas.
Prancūzija neatšauks kontrakto dėl „Mistral"
Prancūzija neatšauks 1,2 mlrd. eurų kontrakto parduoti Rusijai karinius desantinius laivus, nes šio susitarimo atšaukimas labiau pakenktų Paryžiui, o ne Maskvai, pirmadienį sakė prancūzų diplomatiniai šaltiniai.
Vašingtonas ir kai kurie partneriai Europoje spaudė Prancūziją iš naujo svarstyti susitarimą tiekti modernią karinę techniką Maskvai. Paryžius sakė, kad persvarstys susitarimą spalio mėnesį, bet – ne anksčiau.
Tačiau pirmadienį prancūzų diplomatiniai šaltiniai sakė, kad 2011 metų kontraktas su Rusija dėl dviejų desantinių laivų „Mistral“, su galimybe parduoti dar du, nebus trečio sankcijų Maskvai etapo dalis.
„(Laivai) „Mistral“ nėra trečio sankcijų lygio dalis. Jie bus pristatyti. Kontraktas yra apmokėtas ir už jo netesėjimą būtų (taikomos) finansinės bausmės“, – sakė vienas šaltinis.
„Nubausta būtų Prancūzija. Lengva pasakyti, kad Prancūzija turi atsisakyti parduoti šiuos laivus. Mes savo dalį atlikome“, – sakė jis.
Rusijos gynybos ministerija kovo mėnesį perspėjo Prancūziją, kad ji turėtų atlyginti kontrakto kainą ir sumokėti papildomas baudas, jeigu atšauktų susitarimą.
Šaltinis Prancūzijos vyriausybėje sakė, kad JAV niekada oficialiai nepareiškė jokio susirūpinimo dėl šio pardavimo, ir pridūrė, kad tie laivai bus pristatyti be jokios ginkluotės.
„Nepristatome ginkluotų karo laivų, (pristatome) tik laivo griaučius“, – sakė šaltinis.
Pirmasis laivas, „Vladivostok“, turi būti pristatytas iki paskutinio 2014 metų ketvirčio, o antrasis laivas, „Sevastopol“, – iki 2016 metų.
Krizė gali turėti sunkių ekonominių padarinių
Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde interviu Vokietijos laikraščiui pirmadienį įspėjo, kad Ukrainos krizė gali turėti „sunkių“ ekonominių padarinių kitoms šalims.
Ch.Lagarde interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ taip pat sakė, kad TVF Ukrainai skirto 17 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketo nepakaks.
„Krizė Ukrainoje yra grėsmė, kurią labai sunku įvertinti ir kurios keliamą grandininės reakcijos riziką kitoms šalims beveik neįmanoma prognozuoti“, - sakė TVF vadovė.
„Bet kokiu atveju ji gali turėti sunkių ekonominių padarinių“, - pabrėžė Ch.Lagarde.
TVF direktorė antradienį Berlyne susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel kasmetinių derybų dėl pasaulio ekonomikos situacijos, kuriose taip pat dalyvaus Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio banko, Tarptautinės prekybos organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos vadovai.
Paklausta, kur slypi didžiausi pavojai, Ch.Lagarde sakė, kad neramumai Ukrainoje daro poveikį tarptautinei prekybai, tiesioginėms užsienio investicijoms, užsienio kapitalo srautams bei Europos aprūpinimui energijos ištekliais.
„Ukrainai reikia gerokai daugiau nei 17 mlrd. dolerių, pavyzdžiui, dvišalės pagalbos iš užsienio ir finansinės pagalbos iš kitų tarptautinių finansinių institucijų“, - sakė TVF vadovė, pridūrusi, kad tarptautinė bendrija neturi pasirinkimo.
„Negalime tiesiog pasakyti, kad situacija yra per daug nesaugi, todėl dabar neduosime pinigų“, - sakė Ch.Lagarde.
