Ją dabar slepia ilgi tamsūs plaukai, o O.Žukovska sveika. Bet prieš tris mėnesius, Kijevą plėšant snaiperių šūviams, ji „Twitter“ trumpai parašė: „Aš mirštu.“
Jaunos moters drama sujaudino visą pasaulį – O.Žukovska tapo protestų prieš prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžią simboliu, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis naujienų agentūra AP.
Tiesa, dabar ji net suabejoja, ar demonstrantų auka – režimo snaiperiai nušovė daugiau nei 100 žmonių – dar turi prasmės. Esą protestais daug teigiamų permainų nepasiekta.
Pyksta ant rusakalbių
„Į priekį beveik nepažengta, – dabar teigia O.Žukovska, iš provincijos į Kijevą atvykusi 2013 metų pabaigoje, kai čia įsiplieskė pirmieji protestai, ir iškart pradėjusi dirbti savanore medike palapinių miestelyje Nepriklausomybės aikštėje. – Nenoriu, kad visas tas kraujas, kuris čia liejosi, būtų pamirštas.“
„Aš realistė“, – teištaria mergina. Ji sunkiai randa žodžių apibūdinti dabartinę situaciją Ukrainoje, kur jau gegužės 25-ąją vyks prezidento rinkimai.
Ir iš tiesų būti optimistu šiandien šalyje sunku. Ekonomika sugriauta, tiek kariai, tiek milicijos pareigūnai dažnai atrodo bejėgiai.
Krymo pusiasalį aneksavo Rusija, o Rytų Ukrainoje tūkstančiai žmonių, daugiausia rusakalbių, praėjusį savaitgalį balsavo chaotiškame ir neteisėtame referendume dėl pramoninio Donbaso regiono atsiskyrimo. Čia taip pat toliau siautėja prorusiški separatistai.
O.Žukovska ypač siunta ant rusakalbių ukrainiečių, kurie rengia demonstracijas prieš „fašistinę chuntą“ – valdžią Kijeve.
„Manau, kad iš jų reikėtų atimti pilietybę, – sako mergina. – Jei jiems taip norisi gyventi Rusijoje, niekas nedraudžia susidėti daiktų ir išsikraustyti.“
Kijeve sutiko būsimą vaikiną
Prieš kelis mėnesius viskas atrodė taip aišku – vasarį, kai O.Žukovska gulėjo ligoninėje ir skaitė tūkstančius paramos laiškų, viltis žibėjo ryškiai.
V.Janukovyčius jau buvo pasprukęs į Rusiją, o naujoji laikinoji valdžia vis kartojo, kad korupciją išraus su šaknimis. Tviskantys bėglio prezidento rūmai buvo atverti visuomenei.
Protestuotojai – daugelis jų yra kilę arba iš Kijevo, arba iš ukrainietiškai kalbančių šalies vakarų – buvo įsitikinę, kad padėtis keisis. Kad ukrainiečiai į ateitį žvelgia optimistiškiau, iškart po revoliucijos liudijo ir nuomonių apklausos.
„Mes pasiekėme daug, – įsitikinęs Antonas Lubjanyckis, kuris irgi buvo pašautas snaiperio. – Tai buvo revoliucija prieš apatiją.“
O.Žukovska Kijeve greitai rado bendraminčių ir jie susibūrė į savotišką Maidano savanorių medikų bendruomenę.
Čia ji sutiko ir dabartinį savo vaikiną – mergina dažnai kursuoja tarp Kijevo ir gimtojo kaimo Vakarų Ukrainoje, kur gyvena jos tėvai.
O.Žukovska iki šiol atpažįstama gatvėje. Ji jau anksčiau davė šimtus interviu, Prancūzijoje dalyvavo televizijos laidoje.
Aikštėje – karnavalo nuotaikos
Mergina toliau šviesiai kalba apie savo ateitį, bet yra kiek nusivylusi, kad revoliucinės nuotaikos taip greitai išblėso: „Dabar žmonės man rašo gerokai rečiau.“
Pati Nepriklausomybės aikštė šiandien atrodo kaip pusiau apleistas atrakcionų parkas.
Daug protestuotojų iš šio improvizuoto miestelio jau išsikraustė, bet dešimtys žalių palapinių vis dar pritvirtinta prie grindinio.
Boluoja ir barikadų liekanos, bet jos čia paliktos simboliškai. Kijevą pagaliau pasiekė pavasaris, čia žydi gėlės ir nesijaučia degančių padangų smarvės.
Savaitgaliais aikštę užplūsta smalsių kijeviečių šeimos. Žmonės spokso į kelis čia paliktus sudegusius automobilius, aplanko dešimtis suvenyrų kioskų, kuriuose galima įsigyti marškinėlių, segtukų, šlepečių. Viskas papuošta Ukrainos vėliavos spalvomis.
Vėl veikia parduotuvės, kurios per protestus buvo uždarytos. Visai šalia barikadų „Mango“ už 100 litų parduodami džinsai, už 130 litų – havajietiško stiliaus marškinėliai.
Tokiame karnavale kasdien sukinėjasi ir O.Žukovska. Ji bando save įtikinti, kad Ukrainoje viskas bus gerai.
„Ilgai kentėjome. Tikiuosi, kad mūsų auka nebuvo beprasmė. Gyvenimas dar pagerės“, – tikisi mergina.
