Iš pirmo žvilgsnio atmosfera Vienos oro uoste sekmadienį apie pietus priminė nacionalinės rinktinės sutikimą: Austrijos vėliavos, švilpynės, konfeti lietus, skanduojantys aistruoliai, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai".
Pažvelgus iš arčiau greitai paaiškėjo, kad susirinkusieji apie futbolą negalvoja. Daugybė vaivorykštės spalvų vėliavų ir dešimtys priklijuotų barzdų liudijo, jog susirinkusieji laukia naujosios šalies žvaigždės Conchitos Wurst, parvežusios austrams pergalę iš šių metų „Eurovizijos“.
Su didžiuliu plakatu į Vieną pasveikinti savo staiga išgarsėjusio kraštiečio atvažiavo žmonės iš Bad Miterndorfo – 3 tūkst. gyventojų turinčio miestelio Austrijos pietuose.
Kai kurie vilkėjo marškinėliais su pakeistu miestelio pavadinimu: Conchitos barzdos garbei Bad Miterndorfas tapo Bart Miterndorfu („Bart“ vokiškai – barzda).
„Visi lyg pamišę iš džiaugsmo“, – pripažino minią fotografuojantys žurnalistai: Conchitos pergalė Kopenhagoje privertė austrus pasijusti šiek tiek nugalėtojais. O labiausiai džiaugiasi šios šiaip jau konservatyvios šalies lytinės mažumos.
Anksčiau mylėjo ne visi
26 metų „drag queen“ stiliaus atlikėjas Thomas Neuwirthas, sukūręs Conchitos Wurst personažą, teigia taip kovojantis už pakantumą kitaip jaučiantiems, kitaip galvojantiems ir kitaip atrodantiems.
Pirmiausia – homoseksualams. „Conchita gimė dėl to, kad Thomas visą gyvenimą kentėjo nuo diskriminavimo“, – savo tinklalapyje tvirtina homoseksualus mados dizaineris ir atlikėjas.
Piktų komentarų apie barzdotą dainininkę, o ir apskritai apie gėjus netrūko ir Conchitą į Kopenhagą pasiuntusioje Austrijoje.
„Facebook“ grupė „Ne Conchitos Wurst pasirodymui Eurovizijoje“, protestuojanti, kad Austrijos televizija neatsiklausė publikos nuomonės, per keletą dienų subūrė 38 tūkst. narių. Dar daugiau homoseksualus žeminančių komentarų sulaukė pats atlikėjas.
Dešiniųjų radikalų partijos FPO politikas Heinzas Christianas Strache priglaudė piktumu netveriančius komentatorius po savo sparnu. Jis pareiškė nesuprantąs, kodėl Austrijos valstybinė televizija ORF lydi „jį“ ar „ją“ į muzikos varžytuves.
Bet tai buvo prieš pergalę. Conchitai grįžus iš Kopenhagos, garsiai besipiktinančių gerokai sumažėjo.
Tie, kurie imdavo žegnotis vos pamatę Conchitą per televizorių, patenkinti šypsosi. Tie, kurie piktai papūtę lūpas atsisakydavo paspausti dainininkei ranką, dabar patys puola glėbesčiuotis.
„Konservatyvioji Austrija, kuri mielai fotografuojasi tvarte su ką tik atsivestu veršeliu, o kiekvieną naujai įrengtą žiedinę sankryžą tiesiog paskandina šventintame vandenyje, tiesiog neteko žado“, – iš kraštiečių šaiposi dienraščio „Der Standard“ apžvalgininkas.
Verslininkai mąsto pragmatiškai
Homoseksualų aktyvistai, nors ir džiaugiasi Conchitos pergale, perspėja: tai dar nereiškia, jog visoje Europoje homoseksualams tapo lengva gyventi.
„Iš esmės tai labai teigiamas dalykas, tačiau daug žmonių norės likti su savo stereotipais“, – įsitikinęs sąjungos „Homoseksualų iniciatyva Vienoje“ generalinis sekretorius Kurtas Krickleris.
Jis teigia, jog Austrijoje, kaip ir kitose šalyse, – homoseksualūs yra maždaug 5–10 proc. žmonių. Spėjama, kad kas antras nedrįsta atvirai prisipažinti esąs gėjus ar lesbietė, nes bijo patyčių.
Tačiau iš esmės ši šalis, kurioje vyrauja katalikybė, išskirtinių sunkumų pripažinti homoseksualus bei biseksualus šiandien neturi. Daugiau sunkumų kol kas patiria transseksualai ir interseksualūs asmenys.
Homoseksualus jau seniai „atrado“ verslininkai, žvelgiantys į šią grupę pragmatiškai: kaip ir vienišiai, homoseksualai – geri klientai, nes dažniausiai yra puikiai išsilavinę, uždirba daugiau negu vidutinis gyventojas, turi laiko, tad mėgsta keliauti ir leisti pinigus.
„Dažniausiai šios poros gauna du gerus atlyginimus ir, bent kol kas, retai augina vaikus“, – analizuoja organizacijos „Vienos turizmas“ („WienTourismus“) direktorius Norbertas Kettneris.
Kai kurie verslininkai ir kūrybinių organizacijų vadovai prie alaus bokalo irgi paatvirauja: homoseksualai – puikūs darbuotojai, jau vien dėl to, kad neprivalo rūpintis šeima.
Tiesa, garsiai apie „patogius darbuotojus“ geriau nekalbėti – kas gi mėgsta būti vaizduojamas „melžiama karve“ ar vergu?
Nuo diskriminavimo darbo vietoje ir viešojoje erdvėje homoseksualus Austrijoje gina įstatymai. Tačiau taip buvo ne visada.
Homoseksualus gina įstatymai
Iki 1971 metų tos pačios lyties asmenų – tiek moterų, tiek ir vyrų – lytiniai santykiai Austrijoje buvo uždrausti. Pagal įstatymą už juos buvo baudžiama įkalinimu iki penkerių metų sustiprintojo režimo įstaigoje.
Vėliau įstatymas buvo pakeistas į keturis potvarkius, draudžiančius gėjų prostituciją bei vienalyčių santykių reklamą ir propagavimą, kurie 1989 bei 1997 metais vienas po kito irgi buvo panaikinti.
2003-iaisiais po Europos žmogaus teisių teismo nuosprendžio buvo panaikintas ir paskutinis draudimas: dėl lytinių santykių su jaunesniais negu 18 metų vyriškosios lyties homoseksualais.
Dabar ši įstatymo leistina riba Austrijoje siekia 14 metų, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių.
Nuo 2004-ųjų, kai Austrija įgyvendino ES antidiskriminavimo direktyvą, šalyje įstatymas draudžia diskriminuoti asmenis dėl jų lytinės orientacijos.
Homoseksualiems vyrams leidžiama atlikti karinę tarnybą.
„Sunku net įsivaizduoti, kaip pasikeitė padėtis, – prieš 40 metų prisipažinti, kad esi homoseksualus, būtų reiškę netekti darbo, galbūt net visam laikui“, – priminė Austrijos televizijos žvaigždė Alfonsas Haideris, pats išdrįsęs „pasirodyti viešumoje“ prieš 17 metų.
Tuoktis gali ne visur
Ar leisti homoseksualams tuoktis ir turėti vaikų? Būtent dėl šių dviejų klausimų Austrijoje ir kyla daugiausia diskusijų.
„Eurobarometro“ nuomonių tyrimai, nuolat atliekami ES šalyse Europos Komisijos užsakymu, dar 2006 metų gruodį parodė, jog 49 proc. austrų pasisako už santuoką tarp vienos lyties asmenų.
Už galimybę įsivaikinti svetimus vaikus buvo 44 proc. apklaustųjų – tuo metu tai reiškė ketvirtąją vietą ES šalių sąraše.
Nuo 2010 metų Austrijoje, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių, leidžiama registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau partneriai įgyja gerokai mažiau teisių negu, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Vienos lyties partneriams neleidžiama tuoktis civilinės metrikacijos biure, o tik miesto savivaldybės skyriuje.
Iki praėjusių metų rugpjūčio galiojo ir dar viena taisyklė: jeigu vienas partnerių turi vaikų, kitam partneriui jie teisine prasme lieka svetimi: įsivaikinti neleidžiama.
Tačiau ir šis įstatymas buvo panaikintas. Liko draudimas homoseksualioms poroms įsivaikinti svetimus vaikus.
Tiesa, šį draudimą galima apeiti apsiimant vaikus globoti. Tai leidžiama 8 iš 9 Austrijos žemių. Sostinėje Vienoje – jau du dešimtmečius.
Vietoj įsivaikinimo – globa
Stephanas ir Thorstenas – du trisdešimtmečiai, kilę iš Aukštutinės Austrijos. Vaikai vieną jų vadina tėveliu, kitą – tėtuku. Tėvelis Stephanas studijavo politologiją ir dirba Vienos savivaldybės Finansų skyriuje. Jis uždirba pinigus šeimai. Tėtukas Thorstenas nedirba – jis namų šeimininkas.
Homoseksuali pora augina 15 mėnesių mergaitę ir 2,5 metų jos broliuką. Vaikai neturi jokio kraujo ryšio nei su tėveliu, nei su tėtuku, tačiau pora jais rūpinasi taip, lyg jie būtų savi.
Jie keliasi 6 valandą ryto, ruošia vaikams pusryčius, juos prausia, šukuoja, veža į įvairiausius būrelius, vakare maudo ir migdo. Vyrai neslepia: kai turi mažų vaikų, tenka kuriam laikui pamiršti savo poreikius.
Stephanas jau įprato, kad pirmą kartą juos pasitinka smalsūs žvilgsniai: „Juk tikrai ne kasdien pamatysi du vyrus, kurie augina du vaikus.“
Nepakantumo nei jiems, nei vaikams patirti kol kas neteko nei darželyje, nei pas gydytoją, nei pas senelius. Jaunimo tarnybos irgi įsitikino, kad augti pas Thorsteną ir Stephaną ramiame Vienos rajone dideliame bute su sodu vaikams geriau, negu kęsti tikrųjų tėvų girtuokliavimą.
Kartą per mėnesį vaikai matosi su motina: Thorstenas ir Stephanas stengiasi nenutraukti jų ryšio su tikrąja šeima.
Globėjai turi būti pasirengę bet kuriuo metu grąžinti vaikus tikriesiems gimdytojams.
Jie jau žino, kaip padės augti mergaitei, kai jai prireiks motiniško patarimo: padės Stephano seserys.
Globoja vaikus nesiskelbdami
Kritikai dažnai tvirtina, jog vaikams žalinga augti vienos lyties asmenų šeimoje. Kartais tvirtinama, jog lesbietės ir gėjai tėvai ir vaikus auklėja lesbietėmis ir gėjais.
Kritikų netrūksta ir Austrijoje. Krikščioniškųjų bei dešiniojo sparno partijų politikai dažnai kalba apie „griaunamą šeimą“ ir netgi „griaunamą visuomenę“.
Kalbos kalbomis, bet homoseksualūs partneriai, auginantys vaikus, jau seniai tapę realybe.
Mat, šeimos, norinčios įsivaikinti, ilgus metus laukia eilėje.
Tuo pat metu Austrijoje jaunimo organizacijos grąžydamos rankas ieško globėjų vaikams, kurių gimdytojai dėl įvairių priežasčių nesugeba susitvarkyti su tėvyste ar motinyste.
Jaunimo organizacijų pranešime nurodoma, jog praėjusiais metais globoti atiduoti 4607 vaikai. Poros – ir skirtingos, ir vienodos lyties – pagal sutartį su jaunimo tarnybomis rūpinasi vaikais, kurie buvo palikti likimo valiai arba skriaudžiami.
