Dalyvauti Azijos šalių saugumo konferencijoje atvykęs V. Putinas susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingas. Abu lyderiai aptarė potencialių ekonominių susitarimų pasirašymą, kurie Rusijai suteiktų ne tik ekonominės naudos, bet ir politinių svertų atsilaikyti prieš JAV ir Europos Sąjungos (ES) taikomas sankcijas.
JAV iždo sekretorius Jacobas Lewas prieš Rusijos prezidento vizitą kreipėsi į Kinijos valdžią, prašydamas nesudarinėti jokių susitarimų, galinčių susilpninti Vakarų sankcijas. Nepaisant to, JAV pareigūnas pripažino Pekino energetinių išteklių poreikį ir dabartinę šalies priklausomybę nuo iškastinės akmens anglies.
Rusijos ir Kinijos pasirašytas susitarimas dėl gamtinių dujų eksporto Maskvai leistų diversifikuoti savo energetinių išteklių eksporto kelius ir dalį dujų nukreipti į Kinijos šiaurės rytines provincijas.
Prieš vizitą duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai, V.Putinas tikino, jog Maskvos ir Pekino santykiai šiuo metu yra kaip niekad geri.
„Kinija yra mūsų patikimas draugas. Plėsti santykius su Kinija yra neabejotinas Rusijos diplomatijos prioritetas“, - dėstė Rusijos prezidentas.
Nors Pekinas ir Maskva savo „strateginę partnerystę“ plėtoja nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, Rusijos gamtinių dujų milžinės „Gazprom“ ir Kinijos valstybinės „China National Petroleum Corp.“ korporacijos energetinis bendradarbiavimas prasidėjo vos prieš dešimtmetį.
2013 m. pasirašyta bandomąja sutartimi „Gazprom“ Kinijai įsipareigojo nuo 2018 metų kasmet suteikti bent po 3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų su galimybe šį kiekį padidinti iki 60 mlrd. kubinių metrų. Tokiems srautams užtikrinti numatytas dujotiekio atšakos tiesimas iš Vakarų Sibiro į šiaurės rytines Kinijos provincijas.
Maskvos strategijų ir technologijų analizės centro Kinijos reikalų eksperto Vasilijaus Kašino nuomone, energetinės sutarties tarp Maskvos ir Kinijos pasirašymas reikštų „faktinę dviejų šalių sąjungą“, kurios dėka Rusija galėtų panaikinti daugelį investavimo apribojimų kinų verslininkams, taip pat parduoti naujos karinės įrangos Liaudies išvadavimo armijai.
„Negalime atmesti tikimybės, jog tolimoje ateityje šis bendradarbiavimas virs visaverte karine sąjunga, - sakė V.Kašinas. - Be abejonės, turės praeiti tam tikras laikotarpis, kol Kinija Rusijos ekonomikoje vaidins tokį patį vaidmenį kaip ir ES. Kai taip atsitiks, tiek Rusija, tiek Kinija taps kur kas atsparesnės bet kokiam Vakarų spaudimui ir tai, be abejonės, paveiks šių šalių užsienio politiką“.
