38 metų dviejų vaikų motina susitikti su žurnalistais sutinka tik pilkame kieme Donecko priemiesčiuose. O jiems atvykus ji atsisėda ant suoliuko ir apsipila ašaromis: „Prašau neminėti mano pavardės, – maldauja moteris. – Aš, mano vyras, visa mano šeima sulaukiame grasinimų mirtimi. Jie aiškina, kad žino mūsų vardus ir pavardes.“
Ši ukrainietė – ne milicijai padedanti buvusi mafiozė, o mokytoja Antonina.
O „jie“ – prorusiški separatistai, tikinantys, kad prezidento rinkimai vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje vykti negali, ir bandantys apskritai juos sužlugdyti.
Antonina – viena iš tūkstančių Ukrainos mokytojų, kurios paskirtos į vietos rinkimų komisijas. Bet tiktai viena iš kelių dešimčių žmonių, įmestų į ties pilietinio karo riba balansuojančio konflikto Rytų Ukrainoje fronto linijas.
Nenori rizikuoti gyvybe
Atrodo, kad nemažai daliai Rytų Ukrainos gyventojų knieti tiesiog atsiriboti nuo sekmadienio balsavimo. Čia jau anksčiau buvo nesaugu, bet dabar dar pavojingiau – mat praėjusią savaitę Donecko ir Luhansko regionuose buvo girdėti pranešimų apie jų nepriklausomybę.
Ukrainos milicija ir Centrinė rinkimų komisija (CRK) kaltina prorusiškus separatistus dėl išpuolių rytinėse rinkimų apylinkėse.
Menka paslaptis, kad klupinėjanti laikinoji vyriausybė Kijeve tikisi, jog po rinkimų į valdžią ateis prezidentas, kuris ir Vakaruose, ir Rusijoje bus vertinamas kaip teisėtas šalies lyderis. Pagrindinis favoritas – „šokolado karalius“ Petro Porošenka.
Tiesa, pats balsavimas gali tapti bereikšmis, jei rinkėjai didelėje šalies dalyje negalės ar nenorės atvykti į rinkimų apylinkes.
Rytų Ukrainoje, kurioje siautėja separatistai, paprastai balsuoja beveik 15 proc. šalies rinkėjų. Ir net jei jų balsus atsvers, kaip manoma, itin aktyviai rinkimuose dalyvausiantys ukrainiečiai kituose regionuose, skaičius vis tiek nemažas.
„Čia niekas neis balsuoti, nes nenori sulaukti kulkos į kaktą, – įsitikinęs 68 metų doneckietis Dmytro Zarubas. – Mums grasinama, kad būtent taip ir atsitiks.“
Blokuos balsavimo apylinkes
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuri į Ukrainos prezidento rinkimus siunčia rekordinį stebėtojų skaičių, pripažįsta: rinkimų kampanija Donecko, Luhansko ir Charkovo regionuose beveik nepastebima.
Nenuostabu: CRK tvirtina, kad ginkluoti vyrai jau yra užėmę rinkimų komisijos biurus Ukrainos rytuose, o balsavimo apylinkes rinkimų dieną žada apsupti ir į jas nieko neįleisti.
„Į miliciją vis skambina regionų rinkimų komisijų nariai. Jie praneša turintys pasitraukti iš pareigų, nes sulaukė grasinimų“, – sako Ukrainos CRK vicepirmininkas Andrijus Mahera.
Vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas, paklaustas apie grasinimus, net neslepia: separatistų pajėgos sekmadienį neleis įvykti rinkimams.
„Gegužės 25-osios rinkimai yra kaimyninės valstybės prezidento rinkimai, – tvirtina D.Pušilinas. – Yra asmenų, bandančių surengti balsavimą, bet mes civilizuotomis priemonėmis stengiamės jiems sutrukdyti.“
Kaip bus sužlugdyti rinkimai, žurnalistams prie užimto Donecko srities administracijos pastato maloniai aiškina prorusiškas aktyvistas Viktoras Jermošinas.
„Mes užblokuosime balsavimo apylinkes. Į jas atvesime savo žmones ir visiems atskleisime tiesą, – tvirtina separatistas. – Juk dabar mes turime savo šalį ir savo lyderius.“
Ne visur karaliauja separatistai
Valdžia Kijeve, žinoma, tikina, kad rinkimai vis tiek įvyks – net jei šalies rytuose balsavimas bus nesklandus.
Laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas žada papildomų saugumo priemonių.
„Bet kokie teroristų Donecke ir Luhanske bandymai sužlugdyti Ukrainos prezidento rinkimus yra pasmerkti žlugti“, – teigia laikinosios vyriausybės vadovas.
Vis dėlto tiek Donecke, tiek Luhanske pareigūnai CRK atsiuntė tik atitinkamai 26 proc. ir 16 proc. rinkėjų pavardžių iš turimų sąrašų. Esą patalpas, kuriose laikomi sąrašai, yra užėmę separatistai.
Neslopsta ir su rinkimais siejamas smurtas. Luhanske rinkėjų sąrašus pagrobę separatistai sumušė milicininką, o šio miesto apylinkėse buvo pagrobti regiono rinkimų komisijos nariai, atstovaujantys P.Porošenkai.
Mokytoja Antonina pasakoja, kad ji su kitais Donecko rinkimų komisijos nariais dalyvavo posėdyje slaptoje vietoje, kai į pastatą įsiveržė automatiniais šautuvais apsiginklavę separatistai ir pareigūnus apkaltino Donecko liaudies respublikos įstatymų pažeidimu.
„Nusprendėme nerizikuoti gyvybe, perdavėme užpuolikams visus teisėtus antspaudus, dokumentus, rinkėjų sąrašus. Ir išėjome namo, – pripažįsta Antonina. – Bijome dėl savo vaikų.“
Vis dėlto ekspertai tvirtina, kad rinkimai ir Donecke, ir Luhanske įvyks.
Antai politikos analitikas Vadymas Karasiovas pabrėžia, kad toli gražu ne visi miestai, miesteliai ir kaimai šiuose regionuose kontroliuojami separatistų.
Ar Rusija pripažins rinkimus Ukrainoje?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė atitraukti karius nuo Ukrainos sienos, o dar anksčiau pareiškė, kad Ukrainos prezidento rinkimai yra „žingsnis teisinga kryptimi“. Vis dėlto ar Maskva pripažins balsavimo teisėtumą, lieka neaišku.
„Rusijos sprendimas priklausys nuo situacijos ir nuo aplinkybių, kurios, Kremliaus manymu, Maskvai palankiausios. Daug kas paaiškės pačią gegužės 25-ąją ir iškart po rinkimų“, – mano Karališkojo koledžo Londone Rusijos ekspertas Samas Greene’as.
Kiek sumažinti spaudimą Ukrainai V.Putiną greičiausiai privertė griežta ir tikslinga Vakarų, ypač JAV, reakcija. Rusijai dabar taikoma aibė sankcijų, kurios jau kenkia, o vėliau dar labiau pakenks šalies ekonomikai.
Bet V.Putinas nesnaudžia. Kaip manoma, jis pasinaudos tuo, kad JAV pateikė kaltinimus penkiems Kinijos karininkams, kurie, kaip teigia amerikiečiai, dalyvavo vykdant kibernetinį šnipinėjimą.
JAV Federalinis tyrimų biuras savo tinklalapyje (nuotr.) netgi paskelbė visų penkių Liaudies išvadavimo armijos 61 398-ojo junginio narių nuotraukas. Taip Kinijai smogtas galingas antausis.
Maskvoje neabejojama, kad toks akibrokštas gali patraukti Kinijos lyderius į Rusijos pusę. Pekinas gali pradėti aktyviau remti Maskvos diplomatines pastangas įrodyti, kad Ukraina patenka į Rusijos interesų zoną. Iki šiol kinai stengėsi laikytis atokiau nuo konflikto.
Vakar V.Putinas lyg tyčia Šanchajuje susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinping’u. Rusijos prezidentas Kinijoje lankėsi pirmą kartą nuo tada, kai pernai Xi Jinping’as tapo valstybės vadovu. Neabejojama, kad abu lyderiai kalbėjosi ir apie Ukrainą.
