Ukrainos karinis laivynas sutelktas Odesos uoste, nors tai ir sunku pastebėti. Jis paslėptas už talpyklų ir užgožtas didžiulių krovininių laivų, kurie prišvartuoti netoliese.
Krizės krečiamai valstybei likę tik keli tuzinai laivų, nedaug didesnių nei įprastinė jachta, o daugeliui jų žūtbūt reikia remonto. Valdžia netgi visuomenės prašo padėti finansiškai.
Štai kas liko iš Ukrainos flotilės nuo tų dienų, kai Rusija prieš du mėnesius aneksavo Krymo pusiasalį ir pasisavino kaimyninės šalies karinio laivyno pagrindą bei didžiąją dalį laivų.
„Laivynui dabar nėra patys geriausi laikai“, – pripažįsta kapitonas Olehas Čubukas, Ukrainos laivyno vadovybės atstovas.
Situacija iš tiesų prasta: Ukrainos rytuose tebėra neramu, separatistų lyderiai ketina sutrukdyti sekmadienį vyksiančius prezidento rinkimus, o Krymas buvo aneksuotas Rusijos.
Krymo pusiasalio aneksija kartu reiškė ir karinio laivyno būstinės, bazių bei visų toje teritorijoje esančių laivų netektį.
Dėl to Ukraina mažai teturi įtakos spręsdama savo pačios krizę. Nepaisant ilgos kranto linijos ir daugybės uostų, gerokai sumenko jos galybė Juodojoje jūroje.
Remia trumposiomis žinutėmis
Ukrainos kariuomenė patiria didžiausią krizę istorijoje: jos laivynas prarado du trečdalius pajėgų, kariuomenei beviltiškai trūksta amunicijos, o Gynybos ministerijai teko prašyti žmonių padėti finansiškai aukojant pinigus trumposiomis žinutėmis.
Dėl šios iniciatyvos buvo surinkta daugiau nei 1 mln. dolerių. Nors tokios sumos užtenka tik nedideliam skaičiui technikos, karininkams lieka džiaugtis ir tuo.
„Už surinktus pinigus nusipirksime mums labiausiai trūkstamų daiktų – neperšaunamųjų šalmų ir medikamentų“, – kalbėjo Bohdanas Buta, Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas.
Beje, Kijevo sąjungininkai Vakaruose, įskaitant JAV, parodė mažai iniciatyvos padėti iš naujo apginkluoti Ukrainos pajėgas. Bijoma, kad tokie veiksmai gali sutrikdyti diplomatines derybas ar dar labiau supykdyti neprognozuojamą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Tikėjosi išlaikyti draugystę
Odesos uostamiestyje, kuris dabar yra svarbiausia Ukrainos laivyno bazė, jaučiamas didelis pasipiktinimas Rusijos išdavyste.
Jevhenyjus Lyvšycas, į atsargą jau išėjęs povandeninio laivo kapitonas iš Odesos, teigia, kad Ukraina niekuomet nemanė, jog jai gali prireikti didelio karinio laivyno. Juk žlugus Sovietų Sąjungai manyta, kad santykiai su Maskva išliks draugiški.
Tuo metu Rusija kūrė savo didžiąją Juodosios jūros laivyno flotilę Kryme ir mokėjo ukrainiečiams nuomą už bazes.
J.Lyvšyco teigimu, Kijevas manė, kad bus apsaugotas „vyresniojo brolio“, kad viskas išliks taip, kaip buvo. Ukrainiečiai nematė prasmės ką nors daryti patys – aklai pasitikėjo Rusija.
Nepavyko palaužti dvasios
Šis uostamiestis, galintis pasigirti plačiomis, medžiais apsodintomis gatvėmis ir puošniais XIX amžiaus pastatais, pastaraisiais metais itin gausiai lankomas turistų. Odesa, pastatyta jūreivių ir pirklių, sugebėjo išsaugoti laivybos miesto dvasią.
Seniausia uostamiesčio dalis pastatyta aukštai ant kalno virš uosto. Gatvėse nuolatos šmėžuoja jūreiviai dryžuotomis uniformomis, tarsi nužengę iš Antrojo pasaulinio karo laikų.
Dalis Ukrainos jūreivių kartu su šalies laivyno vyriausiuoju vadu admirolu Denisu Berezovskiu perėjo dirbti į kitą pusę – po Krymo aneksijos ėmė tarnauti Rusijos pajėgoms.
Tačiau likusiųjų nuomonė liko tvirta.
„Jūs būtumėte matę jų akis! – apie į Rusijos kariuomenę pereiti atsisakiusius jūreivius pasakojo J.Lyvšycas. – Galima išrasti bet kokį ginklą, bet tokios dvasios sukurti neįmanoma. Ji tiesiog egzistuoja.“
Perėmus Krymą Ukrainos jūreiviai netgi mėgino kuo ilgiau apsaugoti Rusijos laivus. Veiksmai vykdyti nenaudojant jėgos, nes Kijevas akivaizdžiai bijojo, kad rusų jūreivių aukos tik suteiks pagrindą tolesnei V.Putino agresijai.
Teliko vienas laivas
Ukrainos kariuomenei niekuomet nebuvo lengva: ji buvo apginkluota sena sovietine amunicija ir egzistavo Maskvos karinių pajėgų šešėlyje.
Visos ankstesnės Ukrainos vyriausybės ginkluotąsias pajėgas finansavo minimaliai. O buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius, anot valstybės tarnautojų, specialiai skurdino kariškius, kad jie nesudarytų jokių papildomų nepatogumų Maskvai.
Ukraina gynybai šįmet išleido tik 5 milijardus dolerių.
Tai sudaro mažiau nei 10 proc. Rusijos deklaruojamo gynybos biudžeto.
Atsižvelgiant į tai nestebina faktas, kad Ukrainos kariams trūksta visko – pradedant parengiamosiomis pratybomis, baigiant neperšaunamosiomis liemenėmis.
Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas neseniai atskleidė, kad šalyje yra tik 6 tūkstančiai kovoti pasirengusių karių.
Laivyno būklė dar blogesnė. Jis toks aptriušęs, kad laivui pajudėti iš vienos vietos į kitą prireikia vilkikų. Iš maždaug 75 laivų, turėtų iki Krymo aneksijos, dabar likę tik 28.
Netgi Rusija po truputį grąžina anksčiau pasisavintus laivus – jų Kremliui nereikia dėl itin prastos būklės.
„Ukrainos laivynas visuomet buvo silpnas, tačiau dabar jis dar silpnesnis, – teigė Maskvoje dirbantis gynybos analitikas Pavelas Felgenhaueris. – Kijevas turi tik vieną naudoti tinkamą laivą.“
Šio laivo – „Hetman Sahaidačnyj“ – nespėta pagrobti, nes Krymo aneksijos metu jis keliavo iš kovos su piratavimu misijos, vykdytos prie Somalio krantų Afrikoje.
Fregatos atvykimas į Odesą kelios dienos po aneksijos ukrainiečiams labai pakėlė dvasią.
P.Felgenhaueris nesistebi ukrainiečių ryžtu ir teigia, kad Ukraina, nepaisydama daugybės problemų ir lėšų stygiaus, atkakliai siekia padidinti savo gynybinį pajėgumą. Anot eksperto, ukrainiečiai mėgina susiimti ir papildyti savo gretas savanoriais.
Šią idėją patvirtino ir Ukrainos laivyno vadovybės atstovas O.Čubukas, kuris įsitikinęs: „Mes dabar mėginame išskleisti savo sparnus“. Apie V.Putiną pasisakė ir princas Charlesas
Jungtinės Karalystės diplomatams gali tekti srėbti neskanią košę. O ją užvirė pats šalies sosto įpėdinis princas Charlesas (nuotr.), palyginęs Rusijos prezidento V.Putino ir nacistinės Vokietijos lyderių veiksmus.
Tai atskleidė su princu Charlesu Kanadoje susitikusi Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlė iš Lenkijos Marienne Ferguson. Ji dirba Naujosios Škotijos imigracijos muziejuje, kuriame apsilankė svečias iš Londono.
„Kai kalbėjomės apie Adolfo Hitlerio užimtas valstybes, princas pasakė, kad tai netoli nuo to, ką dabar daro V.Putinas“, – prisiminė moteris.
Princas Charlesas kitą mėnesį susitiks su V.Putinu Prancūzijoje, kur bus minimos 70-osios sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinės.
„Žinote, aš su princu sutinku. V.Putinas užima šalis taip, kaip tai darė A.Hitleris“, – teigė M.Ferguson, į Kanadą atvykusi 1939 metais, kai Lenkija dar nebuvo užimta nacių ir sovietų.
Panašią pastabą apie V.Putiną kovo mėnesį, kai Rusija aneksuotame Kryme pradėjo dalyti rusiškus pasus Ukrainos piliečiams, paskelbė ir buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, kuri, kaip manoma, 2016 metais sieks Amerikos prezidento posto.
„Jei žinote, ką turiu omenyje, tokių veiksmų praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo ėmęsis ir A.Hitleris“, – teigė H.Clinton.
