Žinant, kad didžioji dalis išrinktų kraštutinių pažiūrų politikų dažnai lankosi Maskvoje ir ten savo pareiškimais peni Rusijos propagandinę žiniasklaidą, panašu, kad Rytų Europoje raumenis demonstruojantis Vladimiras Putinas yra tapęs jų herojumi.
Tai tapo akivaizdu padidėjus įtampai Ukrainoje, kur Maskva jau keletą mėnesių kursto neramumus. Tuomet aiškiai atsiskleidė, kas palaiko agresyvius Rusijos veiksmus, ir kas jų nenori toleruoti. Apie tai rašo „The Washington Post", „Kyiv Post" ir „Der Spiegel“.
V.Putinas – mėgstamiausias lyderis
Politinis žemės drebėjimas. Tokiais žodžiais savo pergalę (27 proc.) Europos Parlamento rinkimuose apibūdinęs Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as jau kurį laiką flirtuoja su Maskva.
Ukrainoje kilus proeuropietiškiems protestams, jis nedviprasmiškai pademonstravo, kieno pusę palaiko. Jis pareiškė, jog Euromaidano protestai sukruvino ES rankas ir pademonstravo Bendrijos imperialistines ambicijas.
N.Farage'as taip pat atskleidė, kad V.Putinas yra jo mėgstamiausias dabartinis pasaulio lyderis. Tiesa, kaip valdytojas, o ne kaip žmogus.
Po šių pareiškimų britų dienraštis „The Guardian“ publikavo rašinį, kuriame pabrėžė, jog N.Farage'as itin dažnai pasirodo Kremliaus kontroliuojamame televizijos kanale „Russia Today“. Leidinys suskaičiavo, kad nuo 2010-ųjų UKIP lyderis su „Russia Today“ kalbėjosi 17 kartų ir nė sykio neužsiminė apie Rusijos demokratijos trūkumus.
Palaikė Krymo aneksiją
Prancūzijos Nacionaliniame fronte – taip pat rusofiliškos nuotaikos. Europarlamento rinkimuose 25 proc. balsų susižėrusios partijos lyderė Marine Le Pen pastaruoju metu itin uoliai rėmė Maskvą.
„Aš nustebinta, kad ES paskelbė Rusijai šaltąjį karą“, – pareiškė ji balandį viešėdama Maskvoje, kur susitiko su Rusijos parlamento pirmininku Sergejumi Naryškinu, nubaustu ES sankcijomis už neramumų Ukrainoje kurstymą.
V.Putino režimą remianti prancūzė pridūrė, kad kilusi įtampa Ukrainoje yra kai kurių ES narių rusofobiškų kampanijų produktas, o tai prieštarauja Prancūzijos ekonominiams interesams.
Per interviu Rusijos laikraščiui „Vzgliad“ M.Le Pen, be kita ko, teigė, kad Ukrainai nėra prasmės jungtis prie ES, kritikavo Prancūzijos užsienio reikalų ministrą dėl susitikimo su Euromaidano atstovais ir retoriškai klausė, ar tarptautinė teisė jau nebeturi reikšmės.
Nacionalinis frontas išsakė savo poziciją ir dėl Krymo aneksijos. Ši partija buvo viena iš nedaugelio Vakarų organizacijų, palaikiusių pusiasalio separatistų surengtą referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, o partijos atstovas pareiškė, kad Krymas yra istorinė Rusijos dalis.
Neonaciai baisisi „Ukrainos naciais“
Itin skaudžiai nuo ekonominės krizės nukentėjusi Graikija taip pat susigundė kraštutinių partijų vertybėmis. Čia pergalę šventė 26 proc. balsų surinkusi komunistinė partija „Syriza“, o dar 10 proc. pelnė neonaciais vadinama „Auksinė aušra“.
Ukrainos įvykių įkarštyje „Syriza“ lyderis Alexis Tsipras taip pat vyko vizito į Maskvą. Viešėdamas ten gegužės mėnesį jis paragino Graikiją nepripažinti laikinosios Ukrainos vyriausybės ir pareiškė, kad Europoje mato nuosmukį, nes „fašistai ir neonaciai patenka į Europos vyriausybes, o ES tai toleruoja.“
A.Tsipiras, pretenduojantis ir į Europos Komisijos prezidento postą, pasisakė ir prieš ES sankcijas Rusijai, sakydamas, jog Maskva yra svarbi ekonominė partnerė.
Rasistiniais išpuoliais pagarsėjusi „Auksinė aušra“ taip pat rado būdą pasmerkti laikinąją Ukrainos vyriausybę. Partijos interneto svetainėje publikuotame pranešime spaudai jie perspėjo apie Ukrainoje kilusią grėsmę helenizmui ir ortodoksijai, taip pat išpuolius prieš jų tėvynainius. Partijos nuomone, dėl to kalti amerikiečiai, vokiečiai ir sionistai, bendradarbiaujantys su Ukrainos nacių partija.
ES – Trečiasis reichas, Rusija – demokratija?
Austrijos populistinė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, Europos Parlamento rinkimuose sulaukusi 20 proc. austrų paramos, per neramumus Ukrainoje irgi parodė nepritarimą Vakarams.
Aršus ES ir JAV kritikas, partijos lyderis Heinzas Christianas Strache pasmerkė Ameriką už tai, kad ji įspraudė į kampą Maskvą. Jis vadino V.Putiną „grynakrauju demokratu“.
Kitas šios partijos atstovas Andreas Moelzeris savo ruožtu palygino ES su Trečiuoju reichu ir pridūrė, kad Europai kilo pavojus tapti „negrų konglomeratu“, kuriam trūksta austrams ir vokiečiams priimtinos darbo etikos.
Tiesa, minėtų partijų kontekste išsiskiria danų antiimigracinės Liaudies partijos lyderis Mortenas Messerschmidtas. Jaunas politikas, per rinkimus savo partijai surinkęs 27 proc. balsų ir padvigubinęs savo vietų Europarlamente skaičių, per Ukrainos krizę meile Maskvai nepasižymėjo.
Priešingai, duodamas interviu danų žurnalistams, jis sakė, kad Krymo referendumas, jo nuomone, vyko netinkamai, nes nedalyvavo tarptautiniai stebėtojai. Tiesa, jo nuomone, net ir deramai surengtas referendumas būtų parodęs tokius pat rezultatus.
Užtat M.Messerschmidto partija gavo smūgį iš Rusijos. Sausį išplatintame Rusijos pranešime apie žmogaus teisių pažeidimus išskiriama Liaudies partija ir smerkiamos jos ksenofobiškos ir antiimigracinės idėjos.
Ekstremistai – silpni sąjungininkai
Ekspertai pripažįsta, kad Rusija ir radikalios Europos partijos pastaraisiais metais itin suartėjo.
„Rusija norėtų destabilizuoti ir susilpninti Europos politinį paveikslą, o visos šios partijos yra nusiteikusios prieš ES. Manau, kad tai yra akivaizdus tikslas. Taip pat ir Europos-Amerikos aljanso susilpninimas“, – dėstė Vengrijoje įsikūrusios tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Political Capital “ vadovas Peteris Kreko.
„Political Capital“ kovo mėnesį publikavo ataskaitą „Rusiški ryšiai: prorusiškos politikos paplitimas tarp Europos kraštutinių dešiniųjų“ („The Russian Connection: The Spread of Pro-Russian Policies on the European Far Right“), kurioje pažymima, jog Maskva jau kelerius metus domisi Rytų Europos kraštutiniais dešiniaisiais.
Leidinyje pabrėžiama, kad Rusijos garbinimas tarp kraštutinių dešiniųjų nėra visuotinai paplitęs, tačiau juos sieja panašios ideologinės ir politinės pažiūros.
„Kraštutinių dešiniųjų partijos mano, kad Europą yra ištikęs nuosmukis dėl kosmopolitiškumo ir proamerikietiškumo. V.Putinas siūlo alternatyvų modelį – jis pasisako už krikščioniškas vertybes, nemano, kad žmogaus teisės tokios svarbios, ir tiki tvirtu valdymu“, – pažymėjo P.Kreko.
Beje, Rusijos atstovai net neslėpė, kad laukia kraštutinių pažiūrų partijų pergalės Europos Parlamente.
„Mes tikimės, kad per rinkimus tie žmonės įgis daugiau galių. Mums reikia judėti į priekį ir toliau tęsti bendradarbiavimą“, – kalbėjo su Kremliumi siejamas Rusijos politikos mokslų žinovas Sergejus Markovas.
Bet ar į Europos Parlamentą įsiveržę Maskvos naujieji draugai galės jai pasiūlyti realios pagalbos?
P.Kreko taip nemano. „Jeigu jauti, kad neturi stiprių sąjungininkų, bandai ieškoti silpnesnių. Būtent tai mes čia ir matome“, – kalbėjo ekspertas.
Parengė Eglė Buitkienė
