ESBO, kuri siekia mažinti karinę konfrontaciją ir stiprinti saugumą Europoje, į tikrą karą panirusios Ukrainos rytuose patiria vis daugiau spaudimo.
Praėjus mėnesiui po to, kai septyni ESBO misijos stebėtojai iš Europos buvo savaitei įkalinti Slovjansko separatistų, į tokią pat padėtį pateko dar keturi organizacijos nariai.
Vakar Slovjansko liaudies meru apsiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas patvirtino, kad pirmadienį vakare netoli Donecko prapuolę estas, turkas, danas ir šveicaras – jo sėbrų rankose.
„Mes žinome, kur yra keturių žmonių grupė, kuri dingo į pietus nuo Donecko. Jiems viskas gerai. Sakėme jiems kurį laiką niekur nevažinėti, tačiau atsirado šitie keturi patys uoliausi. Žinoma, buvo sulaikyti“, – „Interfax“ dėstė V.Ponomariovas.
Kaip ir praėjusį kartą, kai rūsyje su automatiniais ginklais saugotus stebėtojus vadino svečiais, Slovjansko separatistų veidu tapęs „meras“ patikino, kad ESBO narių nesuėmė.
„Mes tik sulaikėme juos. Aiškinamės, kas jie yra, kur vyksta ir kodėl, ir paleisime juos“, – sakė V.Ponomariovas, kaip ir anuomet, neatmetantis tikimybės, kad sulaikytieji gali būti šnipai.
Nors keturių ESBO stebėtojų sulaikymas Rytų Ukrainoje yra antras kartas, kai tarptautinė grupė įkalinama kelioms paroms, spaudimą šiame regione patiria ir daugiau organizacijos narių.
Užvakar ESBO paskelbė, kad buvo sulaikyta dar viena stebėtojų grupė, keliavusi iš Donecko į Dniepropetrovską.
Ryšys su 11 Specialiosios stebėjimo misijos atstovų iš Europos ir JAV, tarp kurių buvo ir Rusijos pilietis, buvo prarastas septynioms valandoms.
Tą patį vakarą Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose (JT) Vitalijus Čiurkinas pareiškė nerimą dėl dviejų stebėtojų grupių pagrobimo ir pareikalavo, kad JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas padėtų nutraukti smurtą Rytų Ukrainoje.
Regis, organizacijos vadovas tampa tuo asmeniu, į kurį Rusija bando remtis siekdama užkirsti kelią Kijevo bandymams pažaboti vis agresyvesnius atskilėlius, kuriems talkina svečiai iš didžiosios kaimynės.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Ban Ki-moonu ir sutarė, kad Ukrainos krizę reikia spręsti diplomatinėmis priemonėmis, nors Maskva pasiektus susitarimus ir ignoruoja.
Tačiau Ban Ki-moonui tai, ko gero, nėra akivaizdu. Kai po Ukrainos prezidento rinkimų užpuolikai bandė užimti Donecko oro uostą ir sulaukė kariuomenės atkirčio, JT generalinis sekretorius Maskvai būdinga maniera paragino Kijevą nutraukti kraujo liejimą ir Ukrainos rytų kontrolę susigrąžinti taikiu būdu.
Bet ar tai įmanoma? Konfliktas Rytų Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis tik aštrėjo, be to, daugėja įrodymų, kad čia kariauja ne tik prorusiški separatistai, bet ir Rusijos piliečiai, kurių rankose – rusiški šautuvai.
Įnirtingi susirėmimai
Vakar žinios apie mūšius skriejo iš sukilėlių bastionu tapusio Slovjansko.
Virš jo separatistai numušė sraigtasparnį ir pražudė mažiausiai 10 Ukrainos karių.
Aukų pareikalavę susirėmimai vyko ir Luhansko srityje.
