Į Lenkiją atskridęs B.Obama susitiko su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu ir JAV bei Lenkijos naikintuvų F-16 pilotais, dalyvaujančiais bendrose patruliavimo misijose, kurios buvo suintensyvintos Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Toks žingsnis buvo simbolinis signalas Maskvai apie JAV ketinimus.
„Mes stovime petys į petį, ir niekas negali atimti iš jūsų to, ką jūs pasiekėte per pastaruosius 25 metus“, – pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas B.Obama Varšuvoje kalbėdamas su Lenkijos prezidentu B.Komorowskiu ir kitais vidurio bei rytų Europos valstybių vadovais.
Į šį susitikimą buvo pakviesti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos lyderiai. Visos šios šalys yra ir NATO narės.
B.Komorowskis tardamas žodį pažymėjo, kad „saugumas kaip ir laisvė, neduodama amžiams. Jį reikia puoselėti ir nuolat stiprinti. Mes tai darome NATO (aljanse) parodydami patys sau ir pasauliui, kad laisvei reikia pastangų, o dažnai ir jėgos“.
„Mūsų bendra patirtis mums sako, kad tik būdami kartu mes galime užtikrinti savo valstybių saugumą“, – sakė B.Komorowskis regiono šalių lyderiams.
Atkreipė dėmesį į Rusijos veiklą
Komentuodamas krizę Ukrainoje, B.Komorowskis teigiamai įvertino sustiprintą NATO buvimą vidurio ir rytų Europoje. NATO atsaką į įvykius Ukrainoje jis pavadino „bendra patirtimi apie solidarumo ir saugumo svarbą“.
Lenkijos prezidentas išreiškė viltį, kad NATO narės ir toliau tęs Aljanso stiprinimo darbą „krizės prie pat NATO rytinių sienų ... santykiuose tarp Ukrainos ir Rusijos“ akivaizdoje.
B.Obama pareiškė, kad JAV „stojo petys petyn“ su NATO sąjungininkėmis, ir užtikrino vidurio ir rytų Europos lyderius, kad „niekas neatims to, ką jūs sukūrėte per pastaruosius 25 metus“.
Kalbėdamas apie NATO sutarties 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį, B.Obama pabrėžė, kad „mes turime absoliučiai susivienyti, (remdamiesi) 5-uoju straipsniu ir kolektyvine gynyba“.
Jis pažymėjo, kad Rusijos veiklos Ukrainoje akivaizdoje, NATO stiprina savo buvimą šiame regione.
Kalbėdamas apie energetikos rūpesčius, susijusius su krize Ukrainoje, JAV prezidentas paskelbė, kad JAV planuoja eksportuoti daugiau dujų į tarptautinę rinką.
Užsimindamas apie demokratinius pokyčius šiame regione B.Obama pasidžiaugė, kad susitikime atstovautos šalys ėmėsi sunkių reformų, steigė demokratines institucijas, kurios pasiūlė gerokai geresnį gyvenimą savo piliečiams.
B.Obama Lenkijoje pareiškė, kad JAV įsipareigojimas Rytų Europai dėl jos saugumo, kilus krizei dėl Ukrainos, yra „šventas ir neliečiamas“.
„Mūsų įsipareigojimas dėl Lenkijos saugumo, taip pat ir dėl mūsų sąjungininkų centrinėje ir Rytų Europoje saugumo, yra kertinis mūsų pačių saugumo akmuo ir yra šventas ir neliečiamas“, – pareiškė B.Obama, susitikęs su JAV ir Lenkijos naikintuvų F-16 pilotais, dalyvaujančiais bendrose patruliavimo misijose.
Angare Varšuvos oro uoste B.Obama sakė, jog jam ypatinga garbė lankytis Lenkijoje, jai švenčiant „25-ąsias lenkų demokratijos atgimimo metines“.
Jis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos ir NATO kilus Ukrainos krizei padidino savo saugumo įsipareigojimus Lenkijai, ir sakė, kad vėliau antradienį ketina paskelbti apie didesnius išteklius Rytų Europos saugumui.
Prašo pinigų Europai sustiprinti
B.Obama taip pat paragino Kongresą skirti 1 mlrd. dolerių siekiant sustiprinti Amerikos karių, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje, tęsiantis konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų dėl Ukrainos.
Baltieji rūmai nurodė, kad „Europos padrąsinimo iniciatyva“ (European Reassurance Initiative), kuriai turėtų pritarti Kongresas, taip pat numato išplėsti JAV ir Vakarų šalių karinį bendradarbiavimą su NATO nepriklausančiomis valstybėmis, tokiomis kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova, padedant stiprinti jų gynybos pajėgumus. B.Obama planuoja paskelbti šį pasiūlymą po susitikimo su Lenkijos prezidentu.
Minėtos lėšos būtų naudojamos intensyvesnėms karinėms pratyboms, mokymo misijoms ir oro bei sausumo pajėgų rotacijai Europoje. Taip pat siekiama suintensyvinti JAV karinių jūrų pajėgų dalyvavimą NATO misijose Juodojoje ir Baltijos jūrose. Beveik neabejojama, kad Kongresas patvirtins šį B.Obamos prašymą.
JAV prezidentas taip pat patikino, jog Vašingtonas nėra suinteresuotas kelti grėsmę Rusijai, skelbia „Reuters“.
Prezidentas taip pat įspėjo, jog įsiverždama į Ukrainos Krymo pusiasalį, Maskva pamynė Vakarų pasitikėjimą Rusija, o jam atkurti prireiks nemažai laiko ir pastangų.
Bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu JAV vadovas informavo paruošęs papildomų ekonominių sankcijų Rusijai, jei ši ir toliau destabilizuos padėtį Rytų Ukrainos regionuose.
D.Grybauskaitei akivaizdu, kad JAV grįžta į Europą
Dalia Grybauskaitė, paklausta, ar galima tikėtis nuolatinių NATO sausumos pajėgų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, teigė, kad šiuo metu regione nuolat vyks karinės pratybos, o valstybės yra užtikrintos dėl saugumo garantijų.
„Dabar nereikėtų spėlioti, svarbiausia, kad dabar esame įsitikinę ir mus užtikrino, kad tos saugumo garantijos bus didinamos tiek, kiek bus būtina užtikrinti visišką saugumą ir atgrasimą tų, kurie norėtų demonstruoti savo raumenis ir demonstruoti agresiją kaimynų atžvilgiu“, - po pokalbio su B.Obama sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos vadovė tikina, jog JAV grįžta į Europą.
„Jungtinės Valstijos papildomai mūsų regionui ir Juodosios jūros regiono šalims (suteikė - BNS) papildomas garantijas grynai tiesiogiai ir tai rodo, kad Jungtinės Valstijos realiai grįžta į Europą, realiai grįžta į saugumo erdvę ir supranta ateinančias grėsmes ir svarbiausia, kad tai ne tik karinis saugumas, bet ir tai, kad prezidentas pasirašė dėl skalūnų dujų eksporto pradžios į Europą ir tarptautines rinkas“, - tikino D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad NATO narės privalo užtikrinti pakankamą finansavimą gynybai - kitu atveju negali reikalauti pagalbos iš kitų šalių. D.Grybauskaitė teigė, kad šiuo metu kalbėti apie tai, kad 2 proc. nuo BVP gynybai skirti būtų galima po keletos metų būtų tiesiog nekorektiška.
„Jeigu mes nemėginsime, ar nepadėsime sau patys, kaip galime reikalauti iš kitų šalių, iš kitų mokesčių mokėtojų krizės metu, kad jos ateitų mums padėtų, o mes, matote, neskubame, arba laukiame dar už dvejų, trejų metų. Tai iš tiesų toks požiūris dabar politiškai neatitinkantis realijų ir nekorektiškas, todėl kiekviena šalis įsipareigojo ir turi skubinti savo gynybinių pajėgumų apsaugą ir didinimą, o visos šalys aplink mus ir Jungtinės Valstijos taip pat yra pasirengusios įvykdyti savo NATO narystės įsipareigojimus dėl kolektyvinės gynybos ir tokias garantijas mes dar kartą gavome“, - tikino prezidentė.
Susitikimai su Baltijos šalių lyderiais
JAV vadovas naktį praleis Varšuvoje ir trečiadienį ten susitiks su Ukrainos išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka, demonstruodamas palaikymą jo ketinimams atgręžti savo šalies ekonomiką į Vakarus ir vesti Ukrainą iš ekonominės bei politinės krizės.
Baltieji rūmai pirmadienį taip pat paskelbė, kad viceprezidentas Joe Bidenas šeštadienį atvyks į Kijeve vyksiančią P.Porošenkos inauguraciją, kad dar kartą pabrėžtų Vašingtono poziciją, jog pačios Ukrainos žmonės, o ne Maskva, turi spręsti šios šalies likimą.
B.Obama vėliau dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Briuselyje, kuriame turbūt labiausiai bus jaučiamos JAV pastangos įtikinti kai kada vangią Europą išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai. Dar neseniai buvo rengiami Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimai, tačiau vakarų šalims izoliavus Kremlių dėl agresyvių veiksmų Ukrainoje, Rusija buvo pašalinta iš šio neformalaus klubo.
B.Obama taip pat aplankys Prancūziją, kur Paryžiuje susitiks su prezidentu Francois Hollande'u ir baigs savo antrąją kelionę po Europą šiais metais, sudalyvavęs sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ųjų metinių minėjime.
Spėjama, kad Normandijoje B.Obama pasimatys su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau tas susitikimas veikiausiai nebus itin malonus: JAV lyderis jau kelis mėnesius stengiasi izoliuoti Kremliaus šeimininką ir nubausti jo artimiausios aplinkos žmones sankcijomis dėl krizės Ukrainoje.
Baltieji rūmai nurodė, kad neplanuojamas joks dvišalis B.Obamos ir V.Putino susitikimas per kelis renginius, kuriuose valstybių ir vyriausybių vadovai minės Antrojo pasaulinio karo įvykius.
Tačiau aukšto rango padėjėjai neatmetė galimybės, kad įvyks neformalus abiejų lyderių susitikimas, kuris būtų pirmasis nuo tada, kai Ukrainos politinė krizė anksčiau šiais metais peraugo į didžiausią priešpriešą prieš Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.
B.Obama, kuris namuose buvo griežtai kritikuojamas dėl esą silpnos užsienio politikos, dėl kurios jis liko pergudrautas V.Putino, antradienį surengs susitikimą su Vidurio ir Rytų Europos šalių, anksčiau gyvenusių kitąpus Geležinės uždangos, o dabar jau priklausančių NATO, lyderiais. Tam susitikimui pirmininkaus jis ir Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
„Dėmesys sutelktas į mūsų sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje padrąsinimą bei konsultacijas, todėl su lenkais nusprendėme, kad būtų gerai surengti šį susitikimą Varšuvoje“, – sakė B.Obamos patarėjos nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas strateginei komunikacijai Benas Rhodesas.
B.Obama patvirtino savo pažadą sąjungininkėms Rytų Europoje, sunerimusioms dėl Rusijos spaudimo Ukrainai, kad Vašingtonas lieka tvirtai įsipareigojęs laikytis NATO sutarties 5-ojo straipsnio, numatančio, kad ataka prieš vieną Aljanso narę prilygsta atsakai prieš visą Aljansą.
Susitikime, kuris vyko prezidentūroje Varšuvoje, dalyvaus lyderiai arba aukšto rango atstovai iš Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos ir Slovakijos.
Pati Lenkija teigia esanti svarbus pavyzdys Ukrainai, rodantis, kad įmanoma ištrūkti iš Maskvos įtakos ir atsigręžti į Vakarus.
B.Obama taip pat bus garbės svečias Lenkijai minint pirmųjų pusiau laisvų rinkimų 25-ąsias metines. Tie 1989 metais surengti rinkimai žymėjo komunistinio režimo saulėlydį, vedė šalį iš sovietinės orbitos demokratijos link ir galiausiai nulėmė ekonomikos suklestėjimą bei narystę Europos Sąjungoje.
„Labai džiaugiuosi, kad rytoj ir poryt Lenkija bus laisvojo pasaulio sostinė: būtent ten lyderiai iš ES ir Jungtinių Valstijų susitiks su išrinktuoju Ukrainos prezidentu“, – pirmadienį žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
B.Obama antradienį taip pat susitiks derybų su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku ir dalyvaus iškilmingoje vakarienėje Varšuvos karališkuosiuose rūmuose, kur bus minimos šiuolaikinės Lenkijos demokratijos „sidabrinės“ metinės.
Prezidento pagrindinė kalba per šią kelionę nuskambės trečiadienį, per oficialų minėjimą prie prezidentūros, o vėliau jis išvyks į Didžiojo septyneto susitikimą Belgijoje, kur taip pat atskirai susitiks su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Davidu Cameronu.
