Iškalbingiau už žodžius: pasaulio galingųjų reakcija į V. Putiną

Tačiau už diplomatines kalbas kur kas išraiškingesnė buvo politikų kūno kalba. Pasaulio galingieji atsuko nugarą Rusijos prezidentui - tai buvo akivaizdu. Būryje kalbantiems pasaulio galingiesiems V.Putino draugija akivaizdžiai buvo nemaloni. Tiesa, raginimai skelbti paliaubas sustiprino taikos viltis Ukrainoje.

Emocingą B.Obamos kalbą galite paskaityti čia.

Apie ką V.Putinas kalbėjosi su P.Porošenka? Skaitykite čia.

B.Obama paragino Rusijos vadovą pasinaudoti galimybe sumažinti įtampą Ukrainoje.

„Prezidentas Obama aiškiai pareiškė, kad deeskalavimas priklauso nuo to, ar Rusija pripažins išrinktąjį prezidentą Porošenką teisėtu Ukrainos lyderiu, taip pat sustabdys ginklų ir atsargų gabenimą per sieną kaimyninės šalies rytiniame regione veikiantiems prorusiškiems separatistams,“, - sakė Baltųjų rūmų patarėjos nacionalinio saugumo reikalams pavaduotojas Benas Rhodesas.

„Jeigu Rusija pasinaudos šia proga pripažinti naująją vyriausybę Kijeve ir su ja dirbti, prezidentas Obama nurodė, kad gali būti galimybių įtampai sumažinti“, – pridūrė jis.

V.Putinas ir P.Porošenka paspaudė vienas kitam ranką ir kalbėjosi apie 15 min. per susitikimą, surengtą Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o prieš pasaulio lyderių pietus, vykstant sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoms, sakė F.Hollande'o padėjėjai.

Prancūzijos pareigūnai nurodė, kad per tą pokalbį buvo aptarta paliaubų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir separatistų kovotojų paskelbimo galimybė, tačiau V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pakomentavo dar plačiau.

„Per trumpą pokalbį ir V.Putinas, ir P.Porošenka pasisakė už kuo greitesnį kraujo liejimo nutraukimą Ukrainos pietryčiuose, taip pat abipusių kovos veiksmų – ir iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ir iš Ukrainos federalizavimo šalininkų pusės“, – sakė D.Peskovas žurnalistams.

„Taip pat jie patvirtino, kad padėties sureguliavimui taikiomis politinėmis priemonėmis alternatyvos nėra“, – pridūrė D.Peskovas.

Šis susitikimas abiem lyderiams buvo pirmasis po to, kai provakarietiškų pažiūrų šokolado magnatas P.Porošenka gegužės 25 dieną laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus.

Maskva anksčiau sakė esanti pasiruošusi dirbti su naujuoju prezidentu, tačiau nepaskelbė jį pripažįstanti teisėtu Ukrainos žmonių vadovu.

Įtampa pietryčių Ukrainoje itin padidėjo pastarosiomis dienomis, kai vyriausybė ketvirtadienį pripažino nebekontroliuojanti trijų sienos su Rusija perėjų, kurias nuolat puldinėjo sukilėliai.

Penktadienį vienas milicininkas žuvo, dar du buvo sužeisti per apšaudymą iš minosvaidžių Slovjansko mieste, tapusiame sukilėlių tvirtove.

Derybos dėl paliaubų - artimiausiomis dienomis

Vienas Prancūzijos pareigūnas sakė, kad V.Putino ir P.Porošenkos susitikimas truko apie 15 minučių.

„Susitikimas truko apie ketvirtį valandos prieš pietus“, – sakė F.Hollande'o padėjėjas.

„Jiems pavyko pradėti dialogą dėl galimų deeskalavimo priemonių, tarp kurių buvo ir P.Porošenkos išrinkimo prezidentu pripažinimas“ iš Maskvos pusės, pažymėjo padėjėjas, dar pridūręs, kad V.Putinas žadėjo atsiųsti ambasadorių į Kijevą šeštadienį.

„Paliaubų (skelbimo) praktiniai klausimai bus svarstomi artimiausiomis dienomis“, – nurodė jis.

Kremlius užsiminė deleguosiantis savo pasiuntinį į Kijeve šeštadienį vyksiančią P.Porošenkos prisaikdinimo ceremoniją. Kai kurie apžvalgininkai tai laiko faktiniu naujojo prezidento pripažinimu teisėtu lyderiu.

Paliaubas paskelbti gali būti keblu, nes sukilėliai veikiausiai sutiktų jų laikytis tik tuomet, jeigu Ukrainos vyriausybė atitrauktų bent dalį savo pajėgų. Kijevas tokį reikalavimą laikytų savo teisės užtikrinti šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą varžymu.

Pasak JAV pareigūnų, V.Putinas taip pat dalyvavo 10–15 min. trukmės pokalbyje su Amerikos prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) renginių Normandijoje kuluaruose.

Rusijos prezidentas ne kartą tvirtino nekontroliuojantis sukilėlių Ukrainoje, nors galingosios Vakarų šalys tvirtina priešingai.

Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurent'o Fabiuso, V.Putinas pripažino, kad jis galbūt turi „tam tikrą įtaką, bet ne visišką įtaką“ įvykiams Ukrainoje.

„Kaip pavyzdį jis pateikė referendumus, kurie buvo surengti, nors jis prašė to nedaryti“, – pažymėjo L.Fabiusas, turėdamas omenyje gegužės 11-ąją sukilėlių surengtus balsavimus, kurių dalyviai triuškinama dauguma pasisakė už rytinių regionų atsiskyrimą nuo Ukrainos.

Penktadienį vykusiame susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, abu lyderiai taip pat aptarė kai kuriuos Ukrainos krizės aspektus, taip pat Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ sprendimą dvigubai pabranginti Kijevui tiekiamas dujas ir reikalavimą pereiti prie išankstinio apmokėjimo.

Tas susitikimas įvyko po ketvirtadienį vykusių V.Putino derybų su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu Paryžiuje. Rusijos vadovas su Vakarų šalių lyderiais asmeniškai susitiko pirmąjį kartą po kovo, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Vėliau Normandijoje buvo surengtas oficialus dvišalis pokalbis su A.Merkel, kuri paragino Rusiją „pateisinti savo atsakomybę“, siekiant sušvelninti krizę Ukrainoje.

„Kanclerė išsakė savo įsitikinimą, kad dabar, po tarptautiniu lygiu pripažintų prezidento rinkimų, laikas turi būti naudojamas stabilizuoti padėčiai, ypač rytų Ukrainoje. Rusija turi pateisinti savo reikšmingą atsakomybę šioje srityje“, – A.Merkel pasisakymą citavo jos atstovas Steffenas Seibertas.

Jeigu pavyktų užtikrinti paliaubas ir reikšmingą įtampos sumažinimą toje krizėje, tai būtų didelis pasiekimas F.Hollande'ui ir jo „gastrodiplomatijai“, padėjusiai sumažinti V.Putino izoliaciją.

Ketvirtadienio vakarą socialistas lyderis paskubomis pavakarieniavo su B.Obama viename Paryžiaus restorane, kad vėliau dar galėtų priimti V.Putiną per vakarienę Eliziejaus rūmuose.