Normandijoje V. Putinas pirmąkart pasikalbėjo su P. Porošenka

Vakarų diplomatai išreiškė viltį, kad neformalus prezidentų pokalbis padės sumažinti Rytų Ukrainoje tvyrančią įtampą ir užmegzti kontaktus būsimiems dialogams. 

V.Putinas, P.Porošenka ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel  tarpusavyje bendravo eidami į Benovilio pilį, kur į 70-ąsias „D dienos“ metines susirinkę pasaulio lyderiai pietavo. Būsimąjį Ukrainos prezidentą P.Porošenką prisijungti prie pietų pakvietė Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as, pareiškęs, kad minėjimas turėtų tarnauti „taikos labui“. 

Sensacingą ir tarptautinės bendruomenės ilgai lauktą susitikimą akylai stebėję reporteriai vis dėlto nepastebėjo V.Putino ir P.Porošenkos pasisveikinimo. 

Abu prezidentai kalbėjosi apie ketvirtį valandos per Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o tarpininkautą susitikimą prieš pasaulio lyderių pietus, rengiamus Išsilaipinimo dienos minėjimo proga. 

Tarp aptartų klausimų buvo galimos paliaubos Ukrainos rytuose, kur nerimsta susirėmimai tarp vyriausybinių saugumo pajėgų ir prorusiškų separatistų. 

V.Putinas ir P.Porošenka susitiko pirmą kartą po Ukrainos prezidento rinkimų gegužės 25 dieną. 

„Susitikimas truko apie ketvirtį valandos prieš pietus“, – sakė F.Hollande'o padėjėjas. 

„Jiems pavyko pradėti dialogą dėl galimų deeskalavimo priemonių, tarp kurių buvo ir P.Porošenkos išrinkimo prezidentu pripažinimas“ iš Maskvos pusės, pažymėjo padėjėjas, dar pridūręs, kad V.Putinas žadėjo atsiųsti ambasadorių į Kijevą šeštadienį. 

„Paliaubų (skelbimo) praktiniai klausima bus svarstomi artimiausiomis dienomis“, – nurodė jis. 

Šnektelėjo ir su B.Obama

JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos vadovas V.Putinas penktadienį trumpai pasikalbėjo Prancūzijoje, pirmąkart akis į akį susitikę per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų abiejų šalių santykių krizę dėl neramumų Ukrainoje, pranešė vienas prancūzų šaltinis. 

Abu prezidentai apsikeitė trumpais komentarais, ruošdamiesi eiti pietauti kartu su kitais pasaulio lyderiais per ceremonijas, skirtas sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-osioms metinėms, nurodė šaltinis. 

JAV patarėjos nacionalinio saugumo reikalams pavaduotojas Benas Rhodesas sakė, kad tas susitikimas Benuvilio pilyje truko 10–15 minučių. 

„Prezidentas Obama ir prezidentas Putinas tikrai pasikalbėjo vienas su kitu lyderių pietų kuluaruose. Tai buvo neformalus pokalbis, ir visai ne oficialus dvišalis susitikimas“, – aiškino B.Rhodes said. 

Jiedu susitiko pirmąkart nuo Ukrainos krizės pradžios; be to, tai buvo jų pirmasis asmeninis susitikimas nuo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Sankt Peterburge praėjusiais metais. 

Reaguojant į Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir Vakarų šalių įžvelgiamą V.Putino kišimąsi separatistinių neramumų apimtoje rytų Ukrainoje, Rusija buvo pašalinta iš aštuonių turtingųjų šalių klubo, taip pat tapo ekonominių bei diplomatinių sankcijų taikiniu. 

B.Obama per trečiadienį Briuselyje surengtą pertvarkytą septynių pasaulio lyderių susitikimą sakė, kad jis pasiųs V.Putinui „tą pačią“ žinią – „jeigu Rusijos provokacijos tęsis, iš mūsų diskusijų čia yra aišku, jog G-7 (Didžiojo septyneto) šalys pasiruošusios įvesti papildomus kaštus“ Maskvai. 

Normandijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per įvairius renginius susitiko su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u, Vokietijos kanclere Angela Merkel, Ukrainos prezidentu Petro Porošenka bei JAV prezidentu Baracku Obama, pranešė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

„Oficialių priešpiečių, kuriuos sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-mečio proga surengė F.Hollande'as, užkulisiuose prezidentas V.Putinas trumpai, nesisėsdami, pasikalbėjo su F.Hollande'u, A. Merkel ir P. Porošenka. Per trumpą pokalbį ir V.Putinas, ir P.Porošenka pasisakė už kuo greitesnį kraujo liejimo nutraukimą Ukrainos pietryčiuose, taip pat abipusių kovos veiksmų – ir iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ir iš Ukrainos federalizavimo šalininkų pusės“, – sakė D.Peskovas žurnalistams. 

„Taip pat buvo patvirtina, kad padėties sureguliavimui taikiomis politinėmis priemonėmis alternatyvos nėra“, – pažymėjo jis. 

Apie trumpą V.Putino ir B.Obamos pokalbį D.Peskovas pasakė, kad jiedu apsikeitė nuomonėmis apie padėtį Ukrainos rytuose. 

„V.Putinas ir B.Obama pareiškė, kad būtina kuo greičiau nutraukti smurtą ir karo veiksmus“, – pažymėjo D.Peskovas. 

Anksčiau prancūzų pareigūnai sakė naujienų agentūrai AFP, kad V.Putinas su P.Porošenka kalbėjosi apie ketvirtį valandos. 

Tarp aptartų klausimų buvo galimos paliaubos Ukrainos rytuose, kur nerimsta susirėmimai tarp vyriausybinių saugumo pajėgų ir prorusiškų separatistų. 

„Susitikimas truko apie ketvirtį valandos prieš pietus“, – sakė F.Hollande'o padėjėjas. 

„Jiems pavyko pradėti dialogą dėl galimų deeskalavimo priemonių, tarp kurių buvo ir P.Porošenkos išrinkimo prezidentu pripažinimas“ iš Maskvos pusės, pažymėjo padėjėjas, dar pridūręs, kad V.Putinas žadėjo atsiųsti ambasadorių į Kijevą šeštadienį. 

„Paliaubų (skelbimo) praktiniai klausimai bus svarstomi artimiausiomis dienomis“, – nurodė jis. 

Išvakarėse - pokalbiai prie vaišių stalo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį vėl atsidūrė tarptautinio dėmesio centre. Jis pirmąkart nuo krizės Ukrainoje pradžios susitiko su Vakarų šalių lyderiais.

V.Putinas, su kuriuo Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkės šaltai bendravo po kovą Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, susitiko su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu, o vėliau – su Prancūzijos prezidentu François Hollande'u per „gastrodiplomatijos“ seansą Paryžiuje.

Rusijos lyderio trumpa viešnagė Paryžiuje prieš Normandijoje vyksiančias sąjungininkų išsilaipinimo 70-ųjų metinių iškilmes buvo surengta tą pačią dieną, kai Ukrainos vyriausybė pripažino, jog dalį rytinės valstybės sienos dabar kontroliuoja prorusiški separatistai – anot Vakarų šalių, aktyviai palaikomi Maskvos.

D.Cameronas į susitikimą su V.Putinu atvyko tiesiai iš Briuselyje vykusio Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo, kuriame dalyvavę lyderiai griežtai perspėjo, kad Rusijai gresia kitos sankcijos, jeigu Maskva nesiliaus kursčiusi neramumų kaimyninėje šalyje.

„Susitikimo metu buvo pasiųsti labai aiškūs ir tvirti signalai, kad atsiveria galimybė sėkmingai, taikiai ir stabiliai Ukrainai – juolab dabar, kai įvyko prezidento rinkimai“, – Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC sakė D.Cameronas.

„Dabartinė situacija yra nepriimtina ir turi pasikeisti“, – pridūrė jis.

„Rusijai reikia tinkamai pripažinti naująjį prezidentą ir su juo dirbti. Mums reikia deeskalavimo. Mums reikia, kad liautųsi ginklų ir žmonių judėjimas per sieną. Mums reikia veiksmų šiuose frontuose. Jei tai nutiks, bus atviras diplomatinis kelias užmegzti tinkamus santykius tarp Ukrainos ir Rusijos, o Ukrainos žmonių lauks sėkminga ateitis, kurios jie nusipelnė“, – aiškino D.Cameronas.

F.Hollande'o padėjėjai savo ruožtu pranešė, kad Prancūzijos lyderis ragino V.Putiną greitai susitikti su Ukrainos išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka.

Penktadienį V.Putinas prieš ceremoniją Normandijoje taip pat susitinka su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Jo oficialus susitikimas su JAV prezidentu Baracku Obama nėra suplanuotas, tačiau būdamas Briuselyje Amerikos lyderis pasiuntė signalą, kad su Rusijos vadovu bus vienaip ar kitaip pabendrauta.

„Neabejoju, kad matysiu poną Putiną, – sakė B.Obama Briuselyje. – Jeigu mums pasitaikys galimybė pasikalbėti, perduosiu tokią pat žinią, kokią siunčiau per visą šią krizę.“

„Jeigu Rusija toliau provokuos, iš mūsų diskusijų čia aišku, kad G7 šalys pasiruošusios priversti Maskvą mokėti didesnę kainą“, – aiškino jis.

G7 lyderiai tvirtino, jog dėl Ukrainos krizės laikysis bendros pozicijos, tačiau akcentai dėl būtinybės tęsti dialogą su V.Putinu, taip pat pranešti jam ir Rusijos žmonėms, kad jie liks izoliuoti, visą savaitę buvo dėliojami skirtingai.

Kai kurie Vakarų šalių pareigūnai susirūpinę, kad V.Putino kelionė į Prancūziją Rusijoje gali būti vertinama kaip prezidento grįžimas į aukščiausio lygio tarptautinę areną.

B.Obama, viename Paryžiaus restoranų vakarieniavęs su F.Hollande'u, kuris vėliau susitiko su V.Putinu, ragino Rusiją konkrečiais veiksmais pademonstruoti, kad ji nori gerbti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą.

JAV lyderis sakė, kad Rusija turi pripažinti P.Porošenkos išrinkimą, atitraukti pajėgas nuo sienos su Ukraina ir liautis remti promaskvietiškus sukilėlius, griaunančius stabilumą Rytų Ukrainoje.

„Turėsime galimybę stebėti, ką ponas Putinas darys ateinančias dvi tris keturias savaites. Jeigu jis ir toliau laikysis dabartinės strategijos, mes jau nurodėme, kokių veiksmų esame pasirengę imtis“, – sakė B.Obama.

B.Obamos vakarienė su F.Hollande'u buvo tokia striuka, kad JAV lyderis jai pasibaigus panoro apsilankyti dar viename Paryžiaus restoranų.

V.Putinas anksčiau šią savaitę pranešė, kad gali susitikti su šokolado magnatu P.Porošenka, kuris bus prisaikdintas prezidentu šeštadienį ir taip pat dalyvaus renginiuose Normandijoje. Rusijos lyderis taip pat tvirtino esantis pasiruošęs deryboms su B.Obama.

„Neplanuoju nieko vengti“, – sakė V.Putinas, duodamas interviu, per kurį atmetė kaltinimus dėl Rusijos karinės intervencijos Rusijoje ir pats kaltino Jungtines Amerikos Valstijas dėl agresyvių pastangų izoliuoti Maskvą.

Šią savaitę Varšuvoje B.Obama, sakydamas karingą kalbą, pasmerkė Rusijos tamsiąją taktiką Ukrainoje. Tai priminė kai kurias gūdžiausias Šaltojo karo dienas.

Su A.Merkel susitinka Dovilyje 

Rusijos prezidentas V.Putinas penktadienį Dovilyje Prancūzijoje susitinka su Vokietijos kanclere Angela Merkel. 

Lyderiai susitinka už uždarų durų, dalyvaujant padėjėjams ir spaudos sekretoriams. 

V.Putinas ir A.Merkel viešbučio „Normandy“ salėje paspaudė vienas kitam ranką ir papozavo kameroms, tačiau tuo metu nieko vienas kitam nepasakė. 

Pasaulis pagerbia žuvusius

Vyrai, kurie prieš 70 metų šturmavo Normandijos pakrantę, penktadienį drauge su pasaulio valstybių lyderiais pagerbia 150 tūkst. sąjungininkų, kurie per tą išsilaipinimą nacių okupuotoje Prancūzijoje neteko savo gyvybių. 

Tarptautinei bendrijai minint didžiausią per visą istoriją amfibinę invaziją, pagerbiami kariai ir civiliai žmonės, kritę tuose didžiuliuose mūšiuose, kurie padėjo atnešti į Europą taiką ir vienybę. 

Tačiau metinių renginiai vyksta tokiu metu, kai kraujo liejimas Ukrainoje meta naujus iššūkius Europos saugumui ir kelia naujo skilimo tarp Vakarų ir Rytų pavojų. 

Penktadienį Saulei kylant virš vėjuoto „Omahos“ paplūdimio, plazdėjo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, grojo amerikiečių karinis orkestras. Lygiai 6 val. 30 min., kai 1944 metų birželio 6-ąją pirmieji sąjungininkų kariai pasiekė krantą, pagarbą atidavė to išsilaipinimo Normandijoje veteranai iš 29-osios pėstininkų divizijos ir šiuo metu tarnaujantys kariai. 

„Dvidešimt devintoji, eime!“ – sušuko jie, o tada išlenkė po gurkšnelį kalvadoso – Normandijos obuolių brendžio. 

Šimtai Normandijos gyventojų ir kitų žiūrovų plojo veteranams, o tada pradėjo formuoti paplūdimyje gyvąją grandinę. 

Pasaulio lyderiai ir garbingi asmenys, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama ir karalienė Elizabeth II, susirinko Normandijoje pagerbti anuomet kritusių amerikiečių, britų, kanadiečių ir kitų šalių karių. 

Invazija į Normandiją buvo svarbus lūžio taškas Antrajame pasauliniame kare – ji pralaužė Adolfo Hitlerio vakarų frontą, sovietų kariams puolant iš rytų. Pirmąją invazijos dieną žuvo mažiausiai 4,4 tūkst. sąjungininkų karių, o dar daug tūkstančių – per tolesnį, tris mėnesius trukusį Normandijos mūšį, kurio metu buvo išvaduotas ir Paryžius. 

Veteranai grįžo į Normandijos paplūdimius

Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje veteranai ketvirtadienį grįžo į tuos pat paplūdimius ir emocingai paminėjo nacių Vokietijos pralaimėjimą paspartinusios invazijos pradžios 70-ąsias metines.

Karališkieji asmenys, vadai ir maždaug 20-ies valstybių lyderiai, tarp jų – JAV prezidentas B.Obama ir Rusijos prezidentas V.Putinas, dalyvaus pagrindinėje metinių paminėjimo ceremonijoje penktadienį, kurią temdo diplomatiniai ginčai dėl Ukrainos krizės.

Tačiau metinių išvakarėse visas dėmesys buvo nukreiptas į tuos, kurie rizikuodami savo gyvybe surengė didžiausią puolimą iš jūros per visą karinę istoriją, siekdami išvaduoti Europą nuo nacizmo. Daugumai tų veteranų dabar yra daugiau kaip 90 metų.

Vienas jų britas Jockas Huttonas progą atšventė unikaliai – parašiutu nusileido į tą pačią vietą, kurioje nusileido būdamas 19-os. Tik šį kartą saugumo sumetimais drauge su juo šoko Parašiutininkų pulko parodomosios komandos „Red Devils“ narys.

89 metų veteranas, vilkėjęs ryškiai raudoną kombinezoną, švelniai nusileido ant žolės prieš pat princą Charlesą, greit nusipurtė dulkes ir nusiėmė šalmą.

„Vyliausi, kad čia bus kalvadoso, – pajuokavo jis. – Mano amžiuje gyvenimas linkęs darytis truputį nuobodus. Tad reikia pasinaudoti bet kokia jaudulio proga.“

Kaip parašiutininkų pulko vyriausiasis pulkininkas, princas Charlesas, britų sosto įpėdinis, vadovavo pagerbiant tuos, kurie prieš septynis dešimtmečius dalyvavo pirmajame išsilaipinimo etape netrukus po birželio 6-osios vidurnakčio.

Princas, kuris vilkėjo feldmaršalo uniformą, ir jo žmona Camilla ilgai šnekučiavosi su veteranais, kurių daugelis sėdi invalido vežimėlyje.

Tada karališkoji pora įlipo į desantinę valtį – vieną pirmųjų laivų, tą istorinę dieną pasiekusių šį paplūdimį.

„Ar jūs nušokote čia?“ – paklausė princas parašiutininko Raymondo Shucko. „Ir ten, kur reikėjo?“ – pajuokavo jis, turėdamas omenyje faktą, kad keli parašiutininkai anuomet tamsoje nusileido visiškai ne ten.

Kitas veteranas Ernestas Stringeris pasakojo apie patirtą siaubą, kai jis iššoko iš žemai skrendančio lėktuvo visiškoje tamsoje. 

„Buvau mirtinai išsigandęs. Nežinojau, kas nutiks. Šoki aklai. Nežinai, kur yra vokiečiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė E.Stringeris, kuriam per tą operaciją buvo 19 metų. 

„Paaiškėjo, kad faktiškai esame apsupti, tačiau to nežinojome. Vokiečiai irgi nežinojo, kad mes ten esame“, – pridūrė jis. 

Daugeliui iššokusių pasisekė mažiau. Karys, stovėjęs lėktuve priešais E.Stringerį, atsitrenkė į sieną ir susilaužė ranką. Keli užsimušė neišsiskleidus jų parašiutams, nes lėktuvai skrido labai žemai. 

1944 metų birželio 6-ąją daugiau nei 156 tūkst. karių išbrido į Prancūzijos krantą arba nusileido parašiutais į jos teritoriją. Iki dienos pabaigos beveik 4,5 tūkst. jų žuvo. 

Pietų Anglijoje esančioje karinių jūrų pajėgų bazėje Portsmute, iš kurio išplaukė daug karių, turėjusių išsilaipinti Normandijos paplūdimio ruože kodiniu pavadinimu „Sword“ („Kardas“), apie 80 veteranų stebėjo automobilį amfibiją, kuris riaumodamas iš desanto valties išvažiavo į paplūdimį, o Britanijos karalienės Elizabeth II dukra princesė Anne dalyvavo netoliese vykusiose atminimo pamaldose. 

JAV, Prancūzijos ir Olandijos kariai ketvirtadienio vakarą dalyvavo ceremonijoje „Uttah“ paplūdimyje, kuris buvo desanto zonos vakariniame pakraštyje, didžiuliai fejerverkai nušvietė Normandijos pakrantę, simbolizuodami pirmuosius bombardavimus. 

Penktadienį karalienė Elizabeth II ir B.Obama bus tarp pasaulio lyderių, dalyvausiančių tarptautinėje atminimo ceremonijoje pajūryje prie Uistrehamo. 

Numatoma, kad šiose iškilmėse dalyvaus apie 1,8 tūkst. veteranų, o dar apie milijoną žmonių istorinius įvykius prisimins atvykę į Normandijos paplūdimius. 

88 metų karalienė, neseniai apribojusi savo oficialius susitikimus dėl senyvo amžiaus, iš traukinio Paryžiaus Šiaurinėje stotyje išlipo vilkėdama kreminės spalvos kostiumėlį ir tokios pat spalvos skrybėlaitę. Ją šiltai pasveikino šimtų gerbėjų. Greitai persirengusi rausvos spalvos drabužiais, ji dalyvavo ceremonijoje prie Triumfo arkos amžinosios ugnies, žyminčios nežinomo kario kapą, o vėliau gėrė arbatą su Prancūzijos prezidentu F.Hollande'u Eliziejaus rūmuose. 

Nors šių ceremonijų metu pagrindinis dėmesys sutelktas į veteranus, pasaulio lyderiai taip pat deda diplomatines pastangas, kad sušvelnintų Ukrainą krečiančią krizę. Rusijos prezidento V.Putino susitikimas su Didžiosios Britanijos premjeru D.Cameronu buvo pirmasis Kremliaus vadovo tiesioginis susitikimas su Vakarų šalių lyderiu nuo Ukrainos krizės pradžios. 

Vėliau Rusijos lyderis išvyko į Eliziejaus rūmus susitikti su F.Hollande'u.

Normandijoje veteranas E.Stringeris sakė kelis kartus dalyvavęs sąjungininkų desanto minėjimuose, tačiau jo ginklo draugų ratas sparčiai mažėja. 

„Nuolat ieškai draugų. Visada spėlioji, kurių nebebus, nes jų liko taip mažai“, – aiškino jis.