Prisiekdamas Konstitucija ir Šventojo Rašto XVI amž. rankraščiu „Peresopnytske Yevanheliie“ per inauguracijos ceremoniją Aukščiausioje Radoje, P.Porošenka, tapęs penktuoju šalies vadovu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, įsipareigojo saugoti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę, taip pat ginti jos piliečių teises ir laisvę.
P.Porošenka savo inauguracinėje kalboje pareiškė sieksiantis, kad ukrainiečiai nuo 2015 metų galėtų be vizų keliauti į Europos Sąjungos (ES) šalis. Bet tai tik pradžia: „Vėliau sieksime pilnaverės narystės Bendrijoje“.
Naujasis prezidentas taip pat leido suprasti, kad Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną jis laiko agresoriais, o prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose paragino nusiginkluoti. Kovotojams siūloma amnestija, „jei jų rankos nėra suteptos krauju“.
Prisiekęs P.Porošenka pasirašė įsaką, kuriuo jis prisiima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas.
48 metų konditerijos magnatas P.Porošenka, dirbęs užsienio reikalų ir ekonomikos plėtros ministru dviejose ankstesnėse administracijose, buvo išrinktas šalies vadovu gegužės 25-ąją, praėjus trims mėnesiams po to, kai per įnirtingus gatvių protestus buvo nuverstas ankstesnis prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.
P.Porošenka iškovojo triuškinamą pergalę rinkimuose per pirmąjį ratą, savo kampanijai pasirinkęs šūkį „Gyventi naujai“. Vėliau šeštadienį jis turėtų pristatyti savo programą, kaip bus siekiama atkurti stabilumą maištingame rytiniame regione, o Ukraina bus integruojama į Europą.
Maskva ragina nutraukti karines operacijas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vakare pareiškė, kad pritaria Ukrainos išrinktojo prezidento Petro Porošenkos, su kuriuo jis anksčiau trumpai susitiko, išdėstytiems planams, kaip būtų galima sustabdyti smurtą Ukrainoje.
Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina privalo nutraukti „baudžiamąją“ karinę operacija prieš prorusiškus separatistus pietryčių regione.
Rusijos prezidentas paragino išrinktąjį P.Porošenką parodyti gerą valią ir valstybinę išmintį ir nedelsiant nutraukti operaciją rytuose.
„Manau, kad tai Ukrainos vadovybės geroji valia, arba, sakykime, valstybinė išmintis. Ji turi būti išreikšta. Reikia nedelsiant sustabdyti tą operaciją, reikia nedelsiant paskelbti, kad nutraukiama ugnis“, – sakė jis žurnalistams ir nurodė, jog tai yra derybų rengimo sąlyga.
„Kitaip negalima. Jeigu „Pravyj sektor“ dalyvauja kovos veiksmuose – o juk tai neoficiali ginkluota grupuotė – išveda savo kareivius, oficialius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius ir sušaudo be teismo ir tyrimo lauke vien dėl to, kad jie atsisakė šaudyti į savo liaudį.... Arba užgrobę ligoninę, sušaudo sužeistuosius... Argi tai galima laikyti normaliomis sąlygomis derybų procesui? Ne. Tai reikia nedelsiant nutraukti“, – pareiškė V.Putinas ir dar pridūrė, kad laukiama visų nusikaltimų tyrimo, taip pat ir Odesoje.
„Aš, žinoma, tai daugeliui savo partnerių šios dienos pokalbiuose pasakiau“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.
V.Putinas taip pat perspėjo, kad Rusija imtųsi savo ekonomiką saugančių priemonių, jeigu Kijevas pasirašytų asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
V.Putinas žurnalistams sakė su britų premjeru ir prancūzų prezidentu smulkiai aptaręs Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga planus, taip pat ir su „ponu Porošenka“.
„Aš perspėjau, kad mes būsime priversti imtis priemonių savo ekonomikai apginti, jeigu sutartis bus pasirašyta ir įsigalios“, – sakė jis.
V.Putino nuomone, „Ukrainai tai bus sunkus išbandymas“. Mat tarp Rusijos ir Ukrainos „dabar galioja nulinės muito tarifų reikšmės pagal NVS laisvosios prekybos zonos“ principus.
„Numatoma sutartis (asociacijos su ES) neleistų Ukrainai dalyvauti kituose susitarimuose. Tačiau ne tai yra esmė, o tai, kad,jeigu mes išsaugosime nulinius tarifus, o Ukraina atvers savo rinką europinėms prekėms, tai visos europinės prekės tranzitu keliaus į mūsų muitų teritoriją“, – aiškino V.Putinas.
„Mes šito leisti negalime, mes taip su Europa nesitarėme“, – nurodė jis.
V.Putino nuomone, vargu ar dėl to Ukraina laimės, nes „jos prekės vargu ar bus konkurentiškos net Rusijos rinkoje“.
„Manau, kad Ukrainos vadovybė tai supranta“, – pažymėjo jis.
Į Kijevą atvyko ir D.Grybauskaitė
Iš užsienio į Ukrainą grįžęs P.Porošenka šeštadienį prisaikdintas prezidentu.
Užsitikrinęs Vakarų šalių paramą ir siekiantis strateginio susitarimo su Rusijos lyderiu V.Putinu Ukrainos turtuolis P.Porošenka prisiekė Aukščiausioje Radoje.
P. Porošenkai sakant savo kalbą, Rytų Ukrainoje toliau virė įnirtingi mūšiai tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškai nusiteikusių separatistų.
Iškilmėse Kijeve dalyvauja daugiau kaip 50-ties užsienio šalių delegacijos, įskaitant ir JAV viceprezidentą Joe Bidenas ir Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Į Ukrainos prezidento inauguraciją taip pat pakviesti Vokietijos, Lenkijos, Austrijos, Slovėnijos, Moldovos, Rumunijos, Gruzijos prezidentai, ES Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, JAV viceprezidentas J.Bidenas, Kanados, Latvijos, Vengrijos, Estijos premjerai, Prancūzijos, Liuksemburgo, Suomijos, Nyderlandų, Čekijos užsienio reikalų ministrai.
Į prisaikdinimo ceremoniją atvyko iš viso 56 delegacijos.
Parlamento salėje taip pat yra P.Porošenko žmona ir vaikai.
Žurnalistai į salę nebuvo įleisti, tačiau ceremoniją tiesiogiai transliavo beveik visi Ukrainos televizijos kanalai.
Vietos oligarchas P.Porošenka prezidentu išrinktas per pirmalaikius prezidento rinkimus gegužės 25 dieną. Už jį balsavo 54,7 proc. rinkėjų arba 9 mln. 857 tūkst. 308 žmonės.
Pirmalaikiai prezidento rinkimai Ukrainoje surengti nuo pareigų nušalinus prezidentą Viktorą Janukovyčių. Šis Kremliaus palaikomas lyderis vasarį pabėgo iš Kijevo ir pasitraukė į Rusiją po tris mėnesius trukusių protestų, kuriuos išprovokavo V.Janukovyčiaus sprendimas atsisakyti eurointegracijos ir grįžti prie draugystės su Maskva.
Rusijai Kijeve atstovaus ambasadorius, dėl buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo vasarį grįžęs į Maskvą, tačiau neseniai vėl pasiųstas atgal į Ukrainos sostinę.
P. Porošenka bus penktasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas ir pirmasis šį postą iškovojęs jau pirmajame rinkimų ture. Savo rinkėjams prezidentas pažadėjo nedelsiant išspręsti ginkluotą konfliktą rytiniuose Ukrainos regionuose, o šį klausimą penktadienį Prancūzijoje trumpai aptarė su V. Putino ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.
„Be abejonės, bendra susitikimo atmosfera buvo įtempta. Tačiau galiausiai dialogas prasidėjo. Galiu pasakyti, kad derybos prasideda“, - vėliau korespondentams kalbėjo P. Porošenka, pridūręs, jog „pradinė derybų fazė“ dėl taikos Rytų Ukrainoje prasidės jau birželio 8 dieną.
Užsienio lyderiai linkėjo sėkmės
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad Ukraina turi palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, pirmiausia Rusija, nors rytuose ją krečia prorusiškų separatistų sukilimas, o kovą Maskva aneksavo Krymo pusiasalį.
„Ukraina turi susitarti su visais, taip pat su Rusija – nes dabar taip sutvarkytas gyvenimas ... Svarbiausia, kad ukrainiečiai, mūsų žmonės, mūsų giminaičiai, išsikapstytų iš šios padėties“, – Baltarusijos lyderis sakė po Ukrainos prezidento Petro Porošenkos inauguracijos ceremonijos Kijeve.
A.Lukašenka pabrėžė, kad dabartinės padėties Ukrainoje nelaiko katastrofine.
„Nemanau, kad ta padėtis katastrofinė. Čia per daug kaitinamos aistros; pernelyg daug pokalbių šia tema. Todėl reikia nusiraminti ir naujame laikotarpyje – jeigu jį galima vadinti nauju – su nauju prezidentu stabilizuoti padėtį“, – sakė jis.
Tuo tarpu prisaikdinimo ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė palinkėjo P.Porošenkai darbuotis tik dėl savo šalies žmonių interesų.
„Jis išrinktas liaudies ir turi dirbti tik tų žmonių labui – ne dėl savęs, ne dėl savo šeimos, ne dėl grupių interesų, tik dėl savo žmonių“, – ji sakė žurnalistams Kijeve.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad per ateinančius penkerius metus – kol tęsis P.Porošenkos kadenciją – būtina labai daug nuveikti dėl Ukrainos žmonių.
„Pirmiausia – kad nebebūtų korupcijos, kad visas jūsų šalies turtas priklausytų žmonėms ir kad žmonės galėtų gyventi geriau“, – palinkėjo ji.
Lietuvos vadovė sakė, kad skrisdama virš Ukrainos matė, kad ši šalis graži ir turtinga, „tačiau žmonės to nejunta“.
Pasak D.Grybauskaitės, Ukrainos prezidentui labai svarbu suvokti savo atsakomybę šalies žmonėms ir būtinybę įsiklausyti į mažumų balsą, taip pat „visas problemas spręsti dialogu“.
Lietuvos prezidentė taip pat sakė, kad P.Porošenkos inauguracijos ceremonija buvo kukli.
Tuo tarpu buvęs Lenkijos prezidentas Aleksander'as Kwasniewskis Aleksandras Kvasnevskis pareiškė, kad Ukraina pasiruošusi dialogui su Rusija.
„Ukaraina pasiruošusi dirbti, pasiruošusi dialogui su Rusija. Tik kyla klausimas, koks bus Rusijos atsakas. Jeigu atsakas bus dialogas – gerai, bet jeigu atsakas bus didesnis palaikymas separatistams, daugiau jiems siunčiama ginklų, pinigų ir visa kita – tuomet bus labai blogai“, – buvęs Lenkijos lyderis sakė žurnalistams.
A.Kwasniewskis taip pat pažymėjo, jog „svarbiausia, kad Vakarai, Europa, JAV ir Kanada rimtai kalbėtų su Rusija; kad Rusija žinotų, jog pagalbos Ukrainos separatistams politika nesulauks jokio palaikymo“.
Dabartinis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis išreiškė viltį, kad bus surengtos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl krizės deeskalavimo.
„Manau, bus surengtos derybos, susijusios su krizės, kurią galima įvardyti kaip karinę, reiškinių eliminavimu“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Rusijos valdžios dialogo su naujuoju Ukrainos prezidentu galimybe, B.Komorowskis pažymėjo: „Ukrainiečiai savos šalies prezidentu išrinko Porošenką.“
Šokolado karaliaus istorija
Agentūros „Associated Press“ korespondentai pateikia keletą dalykų, kuriuos turėtume žinoti apie būsimą Ukrainos lyderį ir jo laukiančius iššūkius bandant spręsti šalies problemas.
„Šokolado karaliumi“ dažnai tituluojamas P.Porošenka 1965 m. gimė nedideliame Bolhrado miestelyje Odesos regione, visai netoli Rumunijos ir Moldovos sienų sankirtos. 1982 m. pradėjęs studijuoti Kijevo valstybiniame universitete po septynerių metų gavo ekonomikos mokslų diplomą, o 1984 m. vedė jauną medicinos mokslų studentę ir savo dabartinę žmoną Maryną, su kuria susilaukė keturių atžalų.
Būdamas apsukrus, savo pirmąjį kapitalą susikrovė 1991 m. pradėjęs kakavos pupelių importą į byrančią Sovietų Sąjungą.
Žaliavų importas netruko peraugti į didžiulės sėkmės susilaukusią saldainių, šokolado ir konditerijos gaminių korporaciją „Roshen“, padėjusią pamatus milžiniškai P. Porošenkos verslo imperijai, kuriai dabar priklauso įtakingiausias Ukrainos televizijos „5-tasis kanalas“ ir laivų statybos įmonė „Leninskaja Kuznia“. JAV verslo žurnalo „Forbes“ skaičiavimais, 48-erių metų verslininko turtas šiuo metu vertinamas 1,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau skirtingai nei kiti Ukrainos ar buvusio sovietinio bloko šalių milijardieriai, P.Porošenka savo turtų nesikrovė dalyvaudamas abejotino skaidrumo privatizacijoje, todėl jam retai kada taikoma blogą atspalvį turinti „oligarcho“ etiketė.
Savo politinę karjerą verslininkas pradėjo 1998 metais, tapęs Aukščiausiosios Rados deputatu nuo Jungtinės Ukrainos socialdemokratų partijos, prijautusios tuometiniam prezidentui Leonidui Kučmai ir jo vykdomai prorusiškai politikai.
2001 m. politikas smarkiai prisidėjo prie V.Janukovyčiaus Regionų partijos įkūrimo, bet jau tų pačių metų gruodį nutraukė politinius ryšius su L.Kučma bei V.Janukovyčiumi ir tapo opozicinio politinio bloko „Mūsų Ukraina“ lyderio Viktoro Juščenkos rėmėju.
2004 m. Ukrainoje nuvilnijus „Oranžinei revoliucijai“ ir V.Juščenkai tapus šalies prezidentu, P. Porošenka kurį laiką vadovavo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai, tačiau prasidėjus kivirčams su tuometine premjere Julija Tymošenko, nuo šių pareigų nusišalino. Ministrė pirmininkė ir P.Porošenka vienas kitą kaltino korupcija ir įsitraukimu į Ukrainos valstybinių firmų privatizavimo procesus, o dėl prasidėjusios suirutės V.Juščenka buvo priverstas atstatydinti visą šalies vyriausybę.
2009 m. P.Porošenka buvo paskirtas Ukrainos užsienio reikalų ministru ir grąžintas į Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovo vietą. Būdamas ministru, politikas aiškiai pasisakė už Ukrainos narystę NATO ir Europos Sąjungoje (ES), nors ir tikino, kad narystė šiose organizacijose turėtų būti „priemonė, o ne savaiminis tikslas“.
2010 m. į valdžią atėjus prezidentui V. Janukovyčiui, P.Porošenka keletą mėnesių ėjo Prekybos ir ekonominio vystymosi ministro pareigas, tačiau netrukus grįžo į Aukščiausiąją Radą kaip parlamentaras, dirbo Integracijos į Europą komitete. Viešojoje erdvėje politikas vėl pasirodė 2013 metų lapkritį, atvirai išreiškęs palaikymą prieš V. Janukovyčių protestuojantiems Kijevo Nepriklausomybės aikštės aktyvistams.
P.Porošenkos šalininkai dažną sąjungininkų kaitą vadina pragmatiškumo ženklu ir tikina, kad tik šitaip galima išgyventi poliarizuotoje Ukrainos politinėje sistemoje.
Šiuo metu „Šokolado karalius“ bičiuliaujasi su buvusiu sunkiasvoriu bokso čempionu ir „Udar“ partijos lyderiu Vitalijumi Klyčko, kuris už Kijevo miesto mero postą parėmė P.Porošenkos prezidentinę kandidatūrą.
Kaip būsimasis prezidentas, P.Porošenka remia asociacijos susitarimo pasirašymą su ES, tačiau kol kas neagituoja už Ukrainos narystę NATO, tikindamas, jog dabar svarbiausia rasti balansą tarp santykių su Rusija ir Bendrija. Daugelis už prezidentą balsavusių ukrainiečių visų pirma tikisi greito ginkluoto konflikto sureguliavimo Donecko ir Luhansko regionuose, kur per susirėmimus jau žuvo virš 200 žmonių.
Stengdamasis numaldyti separatistus, P.Porošenka pažadėjo pradėti konstitucinę reformą ir suteikti daugiau galių Ukrainos regionams, įskaitant teisę patiems rinkti savo gubernatorius.
Be skatiko likusiai Ukrainos vyriausybei taip pat teks skubiai pradėti ekonomines reformas, norint gauti visą 17 mlrd. dolerių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pažadėtą paskolą. Ne mažesnis iššūkis prezidento laukia ir bandant įtikinti Aukščiausiąją Radą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, nes to nepadarius P.Porošenkos vyriausybei gresia „Oranžinės revoliucijos“ scenarijaus pasikartojimas, paralyžiavęs provakarietiškos vyriausybės darbą ir nutiesęs kelią V.Janukovyčiui.
