Šventovės pastato projektas buvo atrinktas po konkurso. Nuspręsta, kad tris religijas vienijantys maldos namai bus suskirstyti į keturias atskiras erdves: po vieną kiekvienai religijai ir vieną bendrą, kuri bus įsikūrusi po aukštu bokštu, pastato viduryje.
Kaip architektas Wilfriedas Kuehnas yra numatęs savo brėžiniuose, kiekviena iš pastato erdvių bus to paties dydžio, bet skirtingos formos. Taip nuspręsta padaryti atsižvelgiant į tikinčiųjų poreikius, prie kurių bus pritaikytos ir kitos detalės.
Tarkime, mečetėje ir sinagogoje yra du aukštai, o bažnyčioje tik vienas. Bažnyčioje stovės vargonai, o mečetėje bus vietų, kur bus galima nusiplauti kojas.
Šie maldos namai bus statomi pačioje Berlyno širdyje – Petriplatz aikštėje.
Protestantų pastorius Gregoras Hohbergas, pasakoja, kad statinys iškils toje vietoje, kurioje stovėjo pirmoji Berlyno bažnyčia. XII amžiuje pastatyta šv.Petro bažnyčia buvo smarkiai apgadinta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. O po karo Rytų Vokietijos valdžia šventovę sunaikino galutinai.
Prieš šešerius metus, archeologai atrado senos kapavietės liekanas ir buvo nuspręsta, kad šventą vietą reikia atgaivinti. Iš pradžių buvo suplanuota statyti maldos namus vieno tikėjimo žmonėms, bet vėliau, katalikų bažnyčios iniciatyva, pereita prie dabartinio, trijų tikėjimų centro, plano.
Pasak vieno iš šventikų, rabino Tovia Ben Chorin, vieta išties reikšminga. Kažkada Berlyne buvo planuojamos žydų kančios, o dabar čia stovės tris Europos kultūrą formavusias religijas vienijantis centras.
Visų trijų bažnyčių atstovai teigia, kad skirtingų tikėjimų žmonės gali sutarti. Anot jų, visose religijose atsiranda konfliktuojančių grupių, o maldos namai būtų žingsnis link jų vienybės.
Musulmonų bažnyčios atstovas, Kadiras Sanci, mato Vienybės namus kaip „ženklą, signalą pasauliu, kad didžioji dauguma musulmonų yra taikūs ir grėsmės nekelia“. Jo teigimu, šie maldos namai bus vieta, kur vienos kultūros galės pasimokyti iš kitų.
Architektas su komanda ilgai nagrinėjo visų trijų tikėjimų maldos namų dizainus. Jis pasakoja, kad atrado daug daugiau panašumų nei tikėtasi. Jo teigimu, anksčiau, kai religijos buvo artimos viena kitai, jų šventieji statiniai taip pat buvo panašūs.
Minaretai ir bažnyčios bokštai atsirado tik laikui laikui bėgant ir tai buvo paprasčiausias dizaino pasirinkimas. Todėl dabar, ieškant tinkamiausio plano, W.Kuehnas siekė grįžti į laikus, kai šie trys tikėjimai buvo labai artimi vienas kitam.
Anksčiau, skirtingų tikėjimų žmonės kartais netgi naudodavo tą patį religinį pastatą – jį perimdavo vieni iš kitų skirtingais istoriniais periodais.
Tarkime, mečetės pietų Ispanijoje tapo katedromis po Rekonkistos – krikščionių vykdyto islamiškų regionų užkariavimų. O Turkijoje atvirkščiai - bažnyčios paverstos mečetėmis. Britanijoje ir dabar, keičiantis vietos bendruomenėms, religiniai pastatai eina iš rankų į rankas: Londone yra bažnyčių, kurias iš krikščionių dabar perėmė gausios musulmonų bendruomenės.
Vis dėlto trys religijos po vienu stogu – nauja idėja.
Suplanuota, kad maldos namuose visų trijų tikėjimų žmonės turės atskiras erdves, kur galės laikytis savo tradicinių apeigų ir melstis. Taip po vienu stogu įsikurs sinagoga, mečetė ir bažnyčia.
Viduryje pastato bus bendroji erdvė, kuri bus skirta įvairių tikėjimų žmonių dialogui ir diskusijoms. Čia ateiti galės ir netikintys žmonės.
„Berlynas yra miestas, į kurį žmonės renkasi iš viso pasaulio. Jiems mes norime rodyti gerą pavyzdį,“- kalbėjo pastorius G.Hohbergas.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
