Aiškindamas šį žingsnį, kuris buvo atliktas V.Putino
iniciatyva, vienas aukšto rango senatorius sakė, kad jis turėtų
būti laikomas geros valios aktu, turinčiu skatinti taikos pastangas
Ukrainoje.
Tačiau Gynybos komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas pabrėžė,
kad Federacijos Taryba pasiruošusi grąžinti prezidentui tą teisę,
jeigu prireiktų. „Prezidentas turi ... pakankamai priemonių
kasdienei įtakai Ukrainoje“, – sakė jis.
Be to, kaip patikino jis, jeigu vėl iškiltų būtinybes imtis
„karinių priemonių“, senatoriai „yra pasiruošę svarstyti
tokius pasiūlymus“.
Parlamento aukštųjų rūmų nutarimas buvo priimtas 153 balsais
prieš vieną.
Federacijos Taryba retai nukrypsta nuo V.Putino nubrėžti kurso.
Po vėliausio balsavimo aukštųjų rūmų pirmininkė netgi iškėlė
prielaidą, kad vienintelis prieš tą sprendimą balsavęs deputatas
galbūt per klaidą nuspaudė ne tą mygtuką.
„Vienas prieš – neapsirikote?“ – klausė Tarybos
pirmininkė Valentina Matvijenko.
Ukrainos vyriausybė sutiko vienašališkai septynias dienas
laikytis paliaubų su kai kuriomis rusakalbių sukilėlių grupėmis
rytų Ukrainoje, kad konflikto šalys galėtų pradėti taikos
derybas.
Tas ugnies nutraukimas turėtų trukti bent iki penktadienio. Tą
dieną Kijevas turėtų pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su
Europos Sąjunga (ES) per viršūnių susitikimą, kuriame Bendrijos
lyderiai taip pat tikriausiai svarstys tolesnes sankcijas Rusijai dėl
veiksmų Ukrainos atžvilgiu.
Tačiau Ukrainos prezidentas Petro Porošenka jau pagrasino
atšauksiantis paliaubas anksčiau nei planuota dėl sukilėlių
atakų.
V.Putinas kovo 1 dieną paprašė, kad Federacijos Taryba
suteiktų leidimą galimam karinės jėgos panaudojimui, aiškindamas,
jog to reikia dėl numanomos „grėsmės Rusijos piliečių
gyvybėms“, ypač Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje.
Tuomet įstatymų leidėjai per kelias valandas susirinko į
nepaprastąjį posėdį ir vienbalsiai uždegė žalią šviesą
prezidento pasiūlymui.
Iki to mėnesio pabaigos Rusijos kariai buvo dislokuoti Kryme ir
padėjo organizuoti referendumą, kuris atvėrė kelią Maskvos
įvykdytai to regiono aneksijai.
„Gyvenimas įrodė, kad mūsų sprendimas buvo teisingas, –
sakė V.Ozerovas. – Krymas šiandien ... vėl yra susivienijęs su
Rusija.“