„Paveikslas tapo aiškus, kai su Rusija ir V.Putinu bendradarbiauti norėję Vakarų politikai turėjo pripažinti, kad jis yra „problemiškas“, - teigė V.Vykė-Freiberga, pridūrusi, kad Rusijos prezidento požiūris į tarptautinius santykius radikaliai skiriasi nuo tarptautinėje visuomenėje vyraujančių standartų.
Buvusi Latvijos vadovė pabrėžė, kad šalies narystė NATO ginkluotąsias pajėgas privertė prisiimti tam tikrus įsipareigojimus bei sustiprino Latvijos gynybinius pajėgumus.
„Jei Latvija nebūtų NATO narė, ji negalėtų nei pati apsiginti, nei prašyti kitų valstybių pagalbos. Latvijos narystė NATO privertė sustiprinti gynybinius pajėgumus“, - kalbėjo V.Vykė-Freiberga.
Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga neplanuoja dar kartą pretenduoti į šalies vadovo postą.
TV laidoje „900 sekundžių“ pareiškė V.Vykė-Freiberga, ji neketina „dar kartą bristi į tą pačią upę“.
Buvusi Latvijos vadovė pabrėžė, kad ji galėtų pretenduoti, bet tiesiog to nenori. Dabar ji pagaliau atsakė žmonėms, kuriems kelia nerimą jos galimas sugrįžimas į politiką. „Man patinka juos erzinti“, - sakė V.Vykė-Freiberga.
Gimusi Rygoje 1937 metų gruodžio 1-ąją, V.Vykė-Freiberga su šeima Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, o iš ten - į Maroką ir Kanadą, kurioje mokėsi ir tapo psichologijos profesore.
Į Latviją ji grįžo 1998-aisiais, kai šalis jau septynerius metus buvo nepriklausoma. Ji atsisakė Kanados pilietybės, kad galėtų siekti prezidento posto 1999-aisiais.
Antrąją Latvijos prezidento kadenciją V.Vykė-Freiberga baigė 2007-aisiais.
