R.Wallenbergo šeimos nariai dalyvavo ceremonijoje, per kurią Kongreso lyderiai skyrė velioniui diplomatui, tapusiam vienu svarbiausių ir narsiausių humanitarinių veikėjų per Antrąjį pasaulinį karą, skyrė didžiausią prestižą turintį JAV civilinį apdovanojimą.
„Tei stebuklingas momentas“, – R.Wallenbergo netikra sesuo Nina Lagergren sakė per ceremoniją.
Ji taip pat kalbėjo apie mįslingas R.Wallenbergo mirties 1947 metais, kai jam tebuvo 34 metai, aplinkybes, sakydama, kad „turi būti galimybė mums visiems susivienyti ir išgauti tiesą“.
„Būtent to mes norime. Tai negali būti sunku“, – N.Lagergren sakė įtakingiems JAV įstatymų leidėjams, tarp kurių buvo Atstovų Rūmų pirmininkas John Boehneris.
R.Wallenbergo šeima dešimtmečius spaudė Kremlių atverti Rusijos archyvus, kuriuose gali būti informacijos apie švedų diplomato mirties vietą, datą ir priežastį.
R.Wallenbergas atvyko į Budapeštą 1944 metais ir per kelis mėnesius sugebėjo išgelbėti dešimtis tūkstančių žydų, išduodamas jiems Švedijos pasus. Diplomatas taip pat nupirko 32 namus, kuriuose apgyvendino daugelį savo globotinių.
Kai 1945 metų sausį Vengrijos sostinę pasiekė Raudonoji armija, R.Wallenbergas buvo suimtas. Pasak Rusijos vyriausybės, jis mirė viename Maskvos kalėjime, tačiau diplomato šeima abejoja Kremliaus pateikiama įvykių versija.
Kapitolijuje vykusioje ceremonijoje dalyvavusi R.Wallenbergo dukterėčia Marie Dupuy sakė naujienų agentūrai AFP, kad JAV ambasadorius Švedijoje buvo užsiminęs, jog JAV prezidentas Barackas Obama pernai rugsėjį tiesiogiai kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl galimybių paviešinti archyvinę medžiagą, susijusią su švedų diplomato dingimu.
Vienas aukštas Baltųjų pareigūnas atsisakė patvirtinti, kad B.Obama buvo iškėlęs šį klausimą kalbėdamasis su V.Putinu, tačiau sakė AFP, jog ta tema buvo aptarta aukštu lygiu.
B.Obama ir V.Putinas rugsėjį buvo trumpai susitikę per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Sankt Peterburge, tačiau nesurengė oficialių dvišalių derybų.
Prieš tą kelionę B.Obama žadėjo N.Lagergren, kad perduos jos prašymą Rusijos prezidentui.
1981 metais R.Wallenbergas buvo paskelbtas JAV garbės piliečiu ir tapo antruoju toki statusą įgijusiu žmogumi po Didžiosios Britanijos lyderio Winstono Churchillio. Vienoje Kapitolijaus salėje stovi R.Wallenbergo biustas.
„Raktas yra Maskvoje, – sakė M.Dupuy, kalbėdama apie pastangas išsiaiškinti tiesą. – Esu tikra, kad vieną dieną mes tai padarysime.“
