Dienraštis „Kommersant“, cituodamas kelis šaltinius vyriausybėje, nurodė, kad Rusija ir Kuba „iš principo“ susitarė iš naujo atidaryti Lurdeso bazę, kurios veikla buvo sustabdyta 2001 metais.
„Tie susitarimai buvo galutinai priimti, kai prezidentas Vladimiras Putinas lankėsi Havanoje praeitą penktadienį“, – pridūrė šis autoritetingas laikraštis.
Rusija uždarė Lurdeso žvalgybos bazę, esančią į pietus nuo Havanos, V.Putino įsakymu, siekiant sutaupyti lėšų, taip pat įvykus suartėjimui su Jungtinėmis Valstijomis po rugsėjo 11-osios teroro atakų.
Tačiau vėliau Maskva pademonstravo naują susidomėjimą Lotynų Amerika ir savo Šaltojo karo metų sąjungininke Kuba, pašlijus ryšiams su Vakarų šalimis dėl Ukrainos krizės.
Ta bazė, įkurta 1964 metais po Kubos raketų krizės, buvo pritaikyta šnipinėti Jungtinėms Valstijoms.
Vos už 250 kilometrų nuo JAV krantų esanti stotis buvo didžiausias Sovietų Sąjungos slaptas karinis postas užsienyje, kuriame kadaise dirbdavo iki 3 000 žmonių.
Ta stotis klausėsi radijo signalų, įskaitant siunčiamus povandeninių laivų ir palydovų.
„Galiu tik pasakytu – pagaliau!“, – vienas Rusijos šaltinis sakė „Kommersant“, komentuodamas žinią apie planuojamą Lurdeso bazės atgaivinimą.
Gynybos ministerija ir kariuomenės vadovybė šią informaciją komentuoti atsisakė, nurodė „Kommersant“.
Prieš V.Putino vizitą Kuboje per jo kelionę po Lotynų Amerikos šalis, Rusija sutiko nurašyti 90 proc. Havanos skolų, išlikusių nuo Sovietų Sąjungos laikų – iš viso apie 32 mlrd. JAV dolerių.
Rusija už Lurdeso bazės nuomą paskutiniais jos veiklos metais mokėdavo Kubai po 200 mln. dolerių per metus.
Buvęs Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos Viačeslavas Trubnikovas sakė laikraščiui, kad ta bazė sustiprins šalies poziciją tarptautinėje arenoje.
„Lurdesas suteikė Sovietų Sąjungai akis visame Vakarų pusrutulyje, – aiškino jis. – Rusijai, kuri kovoja dėl deramų teisių ir vietos tarptautinėje bendruomenėje, (ta bazė) bus ne mažiau vertinga negu SSRS.“
