Realiausia kandidate pakeisti ligšiolinę Europos išorės veiksmų tarybos (EIVT) vadovę britę Catherine Ashton dar praėjusią savaitę buvo laikoma Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini.
Tačiau neseniai prieš šią Italijos atstovę, kuri atvirai flirtuoja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir drąsiai prieštarauja ES sankcijoms Kremliaus pareigūnams, Bendrijoje kilo tikras maištas. Ypač aršiai jos kandidatūrai priešinasi Baltijos šalys ir Lenkija.
Tad dėl F.Mogherini paskyrimo jau galima abejoti.
Į specialiai sušauktą ES viršūnių susitikimą Bendrijos šalių lyderiai susirinko vakar, bet konkretesnių sprendimų laukta tiktai itin vėlai vakare ar net paryčiais – diskusijos buvo itin karštos.
Priešininkams trūksta svorio
Socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ jau kelias dienas vykdoma aktyvi kampanija „Stop Federica“ – taip reiškiamas nepritarimas artimiems F.Mogherini ryšiams su Kremliumi. Rusija jau pusę metų stengiasi destabilizuoti Ukrainą, kuri savo ruožtu veržiasi į ES.
Internautai gali peržvelgti dešimtis vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip F.Mogherini per įvairius debatus atkakliai užstoja V.Putiną ir rusišką pasaulėžiūrą.
Iš politikų bene pirmasis aiškiai nepritarimą F.Mogherini kandidatūrai išreiškė Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, antradienį paskelbęs: „Italijos užsienio reikalų ministrės kandidatūra nebus paremta.“
Žodžių kišenėje vakar neieškojo ir į Briuselį atstovauti Lietuvai išvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Kai kurie pretendentai labai atvirai pateikia savo prokremliškas pozicijas.
Be jokios abejonės, mūsų grupei šalių toks kandidatas visiškai nepriimtinas.“
Ši šalių grupė – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kuri, atrodo, į EIVT vadovo postą mielai nusiųstų Radoslawą Sikorskį. Būtent Lenkija, kurios diplomatijai vadovauja R.Sikorskis, prieš vakarykštį susitikimą grasino priversti ES lyderius balsuoti dėl EIVT vadovo pareigų.
Tačiau keturių balsų negana: reikėtų kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių – Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Rumunijos, Čekijos – paramos. O šios valstybės iki šiol laikėsi neutraliau.
Be to, vakar dar prieš viršūnių susitikimą susirinkę ES narių socialistai lyderiai sutartinai parėmė F.Mogherini kandidatūrą. Taip pat jau anksčiau pasielgė ir socialistai europarlamentarai.
Atviras flirtas su Maskva
Tiesa, Italijos naujienų agentūra ANSA, remdamasi šaltiniais, artimais naujajam Europos Komisijos pirmininkui J.C.Junckerui, praneša, kad jau yra 10–11 ES narių, kurios nepritaria F.Mogherini kandidatūrai.
Pats J.C.Junckeras yra sakęs, kad EIVT vadovo poste nori matyti „stiprų ir patyrusį“ pareigūną, kuris įtiktų visiems Bendrijos lyderiams.
O būtent patirties F.Mogherini ir trūksta – Italijos diplomatijos vadovo postą ji užėmė tik šių metų vasarį. 41 metų italė yra studijavusi politinę filosofiją ir universitete gilinosi į islamo bei politikos ryšį.
Dirbti į Italijos užsienio reikalų ministeriją F.Mogherini atėjo 2003 metais, bet paskui visą dešimtmetį gilinosi į Artimųjų Rytų taikos procesą, įvykius Irake ir Afganistane. ES reikalai jai, regis, iki šiol nerūpėjo.
Vis dėlto labiausiai kritikams užkliūva šios diplomatės flirtas su Rusija. Italija kaip tik pirmininkauja ES – pirmoji F.Mogherini kelionė buvo būtent į Maskvą, kur ji susitiko su V.Putinu ir pakvietė jį į Bendrijos renginį Romoje spalį.
F.Mogherini asmeniškai prieštarauja platesnėms ir skaudesnėms ES sankcijoms Rusijai ir remia dujotiekio „South Stream“, kuriuo rusiškos dujos į Pietryčių Europą būtų tiekiamos aplenkiant Ukrainą, statybas.
Pati ministrė kritiką stengiasi atremti ambicingais aiškinimais, kad Italija turėtų aktyviau vaidinti tarpininkės vaidmenį – „tarp Rusijos ir Ukrainos, tarp Saudo Arabijos ir Irano“.
Postuose trūksta moterų
F.Mogherini ir jos kandidatūrą remiančiam Italijos premjerui Matteo Renzi, regis, neatrodo, kad iraniečiai pastaraisiais mėnesiais kalbasi tik su Vašingtonu, o ukrainiečiai – tik su bendrą balsą turinčia ES.
Tiek ministras pirmininkas, tiek diplomatijos vadovė tikina, kad Roma niekada neprieštaravo vienokiam ar kitokiam ES sankcijų Rusijai paketui. Vėlgi – pamiršdami, kad Rusijos ir Italijos dvišalės prekybos mastas yra labai didelis.
Anksčiau liepą Rusijos bankininkas Vladimiras Dmitrijevas įspėjo, kad sankcijų Rusijai kaina net prieš Maskvai imantis atsakomųjų veiksmų Italijai būtų didžiulė – mažiausiai 10 mlrd. eurų.
Tiesa, M.Renzi dar neseniai apskritai net nesidomėjo EIVT postu, nes ES vienas italas, Mario Draghi, jau eina svarbias pareigas – vadovauja Europos centriniam bankui.
Be to, įtakingo Europos Parlamento Ekonomikos komiteto pirmininkas – dar vienas tautietis Roberto Gualtieri.
Bet skelbiama, kad po praėjusio savaitgalio pokalbio su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu François Hollande’u M.Renzi apsigalvojo. Lyderių trijulė susitarė paremti F.Mogherini kandidatūrą – jei net vien dėl to, kad svarbiausiuose ES postuose trūksta moterų.
H.Van Rompuy pakeis Danijos premjerė?
ES viršūnių susitikime taip pat sprendžiama, kas vadovaus Europos Vadovų Tarybai (EVT), kuriai priklauso 28 bloko valstybių politiniai lyderiai ir kuri nustato ES bendrąsias politikos gaires bei prioritetus.
Bene realiausia kandidate pakeisti belgą H.Van Rompuy laikoma Danijos vyriausybės vadovė H.Thorning-Schmidt (nuotr.).
Danijos lyderė yra centro kairiųjų politikė, tačiau ji pakankamai artima centro dešiniesiems, kad jos kandidatūra būtų priimtina tokiems politikos sunkiasvoriams kaip Vokietijos kanclerė A.Merkel ar Jungtinės Karalystės premjeras D.Cameronas.
Tiesa, Danija nepriklauso euro zonai – tai gali pakenkti H.Thorning-Schmidt galimybėms būti išrinktai.
Vis dėlto šis faktas gali būti ne toks ir svarbus, jei ES lyderiai nuspręs paskirti nuolatinį Eurogrupės vadovą. Šis postas veikiausiai atitektų ispanui L.de Guindosui, kuriam tokiu atveju reikėtų trauktis iš finansų ministro pareigų savo šalyje.
Toks scenarijus būtų palankiausias ir kairiesiems, ir dešiniesiems. Ir J.C.Junckeras, ir L.de Guindosas – konservatyvių pažiūrų, o kadangi Danijos premjerė atstovauja centro kairei, tokia pusiausvyra patenkintų daugelį.
Jei H.Thorning-Schmidt nebus paskirta EVT pirmininke, kitais realiais kandidatais į šį postą laikomi Airijos premjeras E.Kenny ir buvęs Latvijos vyriausybės vadovas V.Dombrovskis. Anksčiau tarp pretendentų buvo minima ir Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.
