Vakarai jau ne kartą skelbė įvairias sankcijas Rusijos ir buvusio Ukrainos režimo pareigūnams, bet iki šiol Maskvoje iš jų buvo tik juokiamasi.
Taip, finansų rinkos ir rublio kursas kaskart nusirisdavo žemyn. Tačiau lygiai taip pat kiekvieną sykį išgirdus apie derybas dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo ar paliaubas jis vėl atsitiesdavo – Rusija didesnio sankcijų poveikio taip ir nepajuto.
Ypač juokingi ir dabar atrodo Bendrijos paskelbti suvaržymai – antrarūšiams Rusijos pareigūnams ir bendrovėms. Kadangi ES ir Rusijos verslo ryšiai itin glaudūs, taikomasi į juokingai smulkias žuvis.
Vis dėlto naujausios JAV sankcijos – jau rimtas smūgis Rusijai. Kentės ne tiek prezidentui Vladimirui Putinui artimi valdžios pareigūnai, o didžiausios rusiškos korporacijos, galinčios prarasti milijardus JAV dolerių.
Negalės prieiti prie rinkų
Krizė Ukrainoje jau vyksta taip ilgai, kad kartais netgi galima pamiršti, jog šios šalies rytuose ir toliau kasdien žūsta žmonės ir sproginėja raketos.
Bet Vašingtonas rodo, jog amerikiečiai neakli. Kad įžūlūs Rusijos veiksmai – leidimas ginkluotiems samdiniams ir sunkiajai karinei technikai kirsti Ukrainos sieną, prie kurios ir vėl telkiamos ginkluotosios pajėgos, – yra matomi ir vertinami.
Būtent dėl naujausių Rusijos provokacijų Iždo departamentas paskelbė, kad dvi didelės Rusijos finansų institucijos – „Gazprombank“ ir VEB – bei dvi energetikos milžinės – „Rosneft“ ir „Novatek“ – neteks prieigos prie JAV kapitalo rinkų.
Tiesioginių sankcijų taip pat sulauks aštuonios Rusijos ginklų įmonės, tarp jų – ir garsioji „Kalašnikov“.
Į fizinių asmenų, kuriems taikomi suvaržymai, sąrašą įtrauktas įtakingas Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnas Sergejus Besesda ir Rusijos aneksuoto Krymo reikalų ministras Olegas Saveljevas. Taip pat – V.Putino patarėjas Igoris Ščiogolevas.
Parodė, kad stebi situaciją
Nors JAV sankcijos smogs kai kurioms žinomiausioms Rusijos bendrovėms, jomis nesiekiama padaryti žalos ištisiems ekonomikos sektoriams, kaip anksčiau grasino Vašingtonas.
Suvaržymai taip pat neužkirs kelio rusų bendrovėms dirbti su Amerikos fiziniais ir juridiniais asmenimis, be to, nebus konfiskuotas tų Rusijos kompanijų turtas JAV jurisdikcijoje.
Vis dėlto keturioms minėtoms Rusijos bendrovėms nuo šiol nebus galima skolintis ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui.
Tai sukels ypač didelių problemų bankams „Gazprombank“ ir VEB.
„Jeigu tai jų nesuluošins, tai bent liesis kraujas“, – „New Republic“ teigė vienas aukštas Baltųjų rūmų komandos, patvirtinusios sankcijų paketą, narys.
„Rusijos kompanijoms ilgalaikio vidaus kapitalo trūkumas yra didžiulė problema. Būtent todėl JAV pradėjo nuo to.
Kalbant apie ilgalaikį kapitalo finansavimą, Rusijos įmonės beveik visiškai priklausomos nuo užsienio.
O užsienis rusams ką tik sumažėjo“, – aiškino ir konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Alexanderis Klimentas.
„Šis paketas kompleksinis“, – pridūrė minėtas Baltųjų rūmų pareigūnas ir paaiškino, kad JAV veiksmų tikslas – parodyti, jog Vašingtonas nebijo skelbti naujų sankcijų pažeidžiamiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams.
Ypač tokiu metu, kai Rusija kone atvirai gabena sunkiąją karinę techniką į Rytų Ukrainą per sieną, o prie jos, NATO teigimu, vėl telkia karines pajėgas.
Be to, vakar Ukraina paskelbė, kad Rusija iš savo teritorijos numušė jau antrą kaimyninės šalies lėktuvą.
„Tai buvo paskutinis lašas, – aiškino Baltųjų rūmų atstovas. – V.Putinas vis smūgiuoja iš pasalų ir nori sukurti įšaldytą konfliktą.
Jau atrodė, kad rusai mus nurašė, tad turėjome parodyti, jog nenusiplauname rankų.
Mums taip pat atrodė, kad Rusija reagavo į Slovjansko ir Kramatorsko praradimą padidindama karinį spaudimą. O tai turi kainą.
Mes taip sakėme anksčiau ir mes laikomės žodžio. Šios sankcijos – chirurginės.“
Europa toliau muistosi
Apžvalgininkų teigimu, sankcijos juda lėtai – taip, kaip kariniai veiksmai Ukrainos žemėje. Bet Rusijos ūkio durys paklibinamos gana agresyviai. Pavyzdžiui, naftos milžinė „Rosneft“ turi sudariusi susitarimą su JAV bendrove „ExxonMobil“ dėl naftos gavybos Arktyje.
Sankcijos sandorio iškart nenumarina, bet ilgainiui gali atsitikti ir taip.
JAV vyriausybė nepalenkiama: „ExxonMobil“ jokių išimčių nedaroma.
Naujausiame sankcijų pakete nurodoma, kad konkretūs mokėjimai ir refinansavimo sandėriai gali būti užblokuoti.
Negana to, „ExxonMobil“ nė nebuvo informuota apie suvaržymus „Rosneft“, nors blogiausiu atveju nukentėtų ir JAV kompanija.
„Tai – signalas ir Kremliui, ir Volstritui. Suvaržymai kol kas riboti, bet JAV nebijo imtis veiksmų prieš didžiausias Rusijos bendroves.
Kilpa dar laisva, bet mes pasiruošę ją suveržti“, – įspėjo Baltųjų rūmų pareigūnas.
Europiečiai, atvirkščiai, gerokai atsargesni. Vašingtonas net nesiteikė pranešti „ExxonMobil“ apie sankcijas bendrovės partneriams Rusijoje, o švelnesnes ES priemones nulėmė didžiulis Europos verslo bendruomenės pasipriešinimas.
Ir pačių ES narių lyderiai baiminasi, kad sankcijos V.Putino režimui neatsisuktų prieš pačių Bendrijos šalių ekonomiką, glaudžiai susijusią su Rusija.
Sutarta, kad Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas nutrauks projektų Rusijoje finansavimą.
Taip pat bus imtasi baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos bendroves, siejamas su veiksmais, kenkiančiais Ukrainos suverenitetui.
Vašingtone dėl tokio europiečių muistymosi paprastai vis sukeliamos nepasitenkinimo bangos.
Europos šalių diplomatai JAV sostinėje šį pirmadienį iš tiesų buvo įspėti, kad prezidentas Barackas Obama pasirengęs imtis vienašališkų veiksmų.
Iš esmės jie tokie ir yra. Vis dėlto šį kartą Baltieji rūmai pabrėžė, kad veiksmai, kurių imamasi, yra „transatlantiniai“ – vien dėl to, kad Bendrija turėjo ką paskelbti.
Rusijos prezidentas įspėjo Vašingtoną
Išgirdęs apie suvaržymus, V.Putinas iškart įspėjo Vašingtoną, kad naujos skaudžios sankcijos jo šaliai kaip bumerangas smogs Amerikos nacionaliniams interesams ir padarys labai daug žalos ir taip smarkiai pašlijusiems JAV ir Rusijos santykiams.
„Kalbant apie visokias sankcijų priemones, jos paprastai pasižymi bumerango poveikiu ir, be jokių abejonių, šiuo atveju stumia Rusijos ir Amerikos santykius į aklavietę, daro jiems labai daug žalos“, – sakė Rusijos vadovas per vizitą Brazilijoje.
„Esu įsitikinęs, kad tai kenkia Amerikos valstybės ir žmonių ilgalaikiams nacionaliniams interesams“, – pridūrė V.Putinas.
Kiti pareigūnai suskubo pagrasinti Vašingtonui atsakomosiomis priemonėmis.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas naująsias sankcijas pavadino „visiškai nepriimtinomis“ ir pridūrė, kad jos tik dar labiau komplikuos Maskvos ir Vašingtono santykius.
Pasak S.Riabkovo, JAV veiksmų, kurie daromi „prisidengiant dirbtiniu, melagingu pretekstu, negalima pavadinti niekaip kitaip, tik keliančiais pasipiktinimą ir visiškai nepriimtinais“.
Viceministras pridūrė, kad Maskva ketina atsakyti į naująsias JAV priemones. Rusija esą nekopijuos amerikiečių veiksmų, bet tas atsakas „Vašingtone bus priimtas pakankamai skausmingai“.
Savo ruožtu Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas vyriausybės posėdyje pareiškė, kad tokie JAV ir ES veiksmai nepadės Ukrainai ir pakurstys antiamerikietiškas nuotaikas Rusijoje.
„Keli žodžiai apie vadinamąsias sankcijas, apie Rusijos „draugų“ veiksmus. Norėčiau pažymėti: bet kokios sankcijos – tai blogis, jos nesuteikia optimizmo nei ekonomikai, nei žmonėms ir niekada nelemia sėkmės“, – piktinosi D.Medvedevas.
