Įprastinį kovų Ukrainoje ir prorusiškų kovotojų patiriamų sunkumų paveikslą pakeitė švelnesnė retorika ir naujos temos. Dalis Rusijos žiniasklaidos netgi nustūmė šią naujieną, kaip ne pačią aktualiausią šiandien.
Daugiau dėmesio skyrė rusų mitybai
Kremliui palankus dienraštis „Rosisjskaja gazeta“ nemanė, kad „Boeing 777“ numušimas ir 298 žmonių žūtis yra aktualiausia dienos istorija ir leido sau pagrindinę pirmojo puslapio dalį skirti rusų mitybos ypatumų aptarinėjimui.
Nukeltame straipsnyje keliami klausimai ir ieškoma kaltųjų. „Lieka neaišku, kaip „Boeing 777“ atsidūrė virš konflikto zonos ir kodėl oro dispečeriai neužkirto kelio potencialiai pavojingai padėčiai“, – rašo vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“.
Panašios Rusijos atsiribojimo nuo Ukrainos prorusiškų separatistų ir jų veiksmų nuotaikos vyrauja beveik visose Rusijos žiniasklaidos priemonėse. Stengiamasi pabrėžti, kad tragedija įvyko Ukrainos teritorijoje, o jos kaltininkai nėra aiškūs.
Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas pastebėjo, kad kai buvo numuštas keleivinis lėktuvas, Rusijos žiniasklaidoje Rytų Ukraina labai greitai vėl tapo Rytų Ukraina, nebe „Donecko liaudies respublika“.
Sąmokslo teorijos ir pateisinimai
Bulvarinis laikraštis „Tvoj den“ savo pirmajame puslapyje išspausdino didelę nuotrauką iš katastrofos vietos su užrašu: „Donecko Liaudies Respublikos valdžia teigia, kad lėktuvą sunaikino Ukrainos raketa „Buk“, turėdami omenyje Rusijos gamybos zenitinių raketų kompleksą.
Šis Kremliaus politiką palaikantis laikraštis citavo Donecko srityje veikiančių sukilėlių „saugumo tarybos“ narį Sergejų Kavtaradzę, kuris sakė, kad „remiantis mūsų informacija, tą lėktuvą numušė Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.
„Tvoj den“ žurnalistai buvo vieni iš pirmųjų, nuvykusių į katastrofos vietą. Laikraštis paskelbė nuotraukų, kuriose matomi ant žolės išdėlioti Malaizijos ir Olandijos piliečių pasai, taip pat lėktuvo nuolaužos, tarp kurių matėsi žmonių palaikų dalys.
Vadina „Kijevo suplanuota provokacija“
Rusijos vyriausybės poziciją taip pat palaikantis dienraštis „Izvestija“ žengė dar toliau, cituodamas sukilėlių pareiškimą, jog ta katastrofa buvo „Kijevo suplanuota provokacija“. Tame pranešime rytų Ukraina vadinama Naująja Rusija, kaip tą regioną vadina dalis separatistų.
„Izvestija“ citavo sukilėlių lyderius, tarp jų Aleksandrą Borodajų, kurie sakė, kad tą teritoriją kontroliuojantys kovotojai neturėjo sudėtingų ginkluotės kompleksų, tokių kaip „Buk“.
„Apsvarstykite patys, kas galėjo tai padaryti? Sukilėliai neturi ginklų, kuriais būtų galima numušti lėktuvą tokiame aukštyje. Tačiau Kijevas jų turi“, – sakė separatistų judėjimo „Naujosios Rusijos liaudies frontas“ bendrapirmininkis Konstantinas Dolgovas.
Sukilėlių veikla meta kaltę ir Rusijai
Ukrainos karybos ekspertas Ihoris Levčenka sakė Rusijos verslo dienraščiui „Kommersant“, jog keli Kijevo vyriausybinių pajėgų kompleksai „Buk“ iš tikrųjų buvo konflikto zonoje, tačiau „jie tikrai nebūtų panaudoti prieš tokį taikinį kaip keleivinis laineris“.
Vienas neįvardytos NATO šalies diplomatas aiškino „Kommersant“, kad Vakarų šalių pareigūnai „linksta prie versijos, jog sukilėliai numušė tą lėktuvą, remiantis netiesioginiais įrodymais“, cituodamas vieną sukilėlių lyderio pranešimą ir separatistų paskelbtą žinią, jog jie užėmė Ukrainos kariuomenės postą, kuriame buvo „Buk“ raketų sistemų.
Diplomatas leido suprasti, jog jeigu būtų įrodyta, kad sukilėliai numušė Malaizijos lėktuvą, „kaltė dėl to, kas nutiko, taip pat teks Rusijai“, rašo „Kommersant“. Kai kurie žiniasklaidos kanalai klausė, kodėl civiliniam lėktuvui apskritai buvo leista skristi virš konflikto zonos.
„Kommersant“ citavo civilinės aviacijos šaltinius, kurie sakė, kad skraidyti virš rytų Ukrainos yra „beatodairiška“ – netgi 10 km aukštyje. Pasak jų, Ukraina turėjo uždrausti skrydžius virš to regiono.
