Tokių tragiškų, žmonių gyvybes nusinešusių įvykių aviacijos istorijoje užfiksuota kelios dešimtys: nuo pirmojo žinomo incidento 1940-ųjų birželį, kai iš Estijos sostinės pakilusį keleivinį Suomijos bendrovės "Aero O/Y" lėktuvą "Junkers 52" jau pasibaigus Žiemos karui numušė sovietų lėktuvai, iki šiurpios žinios ketvirtadienio, kai virš Rytų Ukrainos raketa buvo numuštas Boeing 777.
Dažniausiai tokie incidentai įvyksta konfliktų metu, tačiau šį sykį nei Nyderlandai, iš kur skrido lėktuvas, nei Malaizija, kuriai priklausė numuštas orlaivis nebuvo konflikto dalyvės. Ar iš panašių incidentų praeityje galima prognozuoti tolesnių įvykių pasekmes?
1. "Siberian Airlines" skrydis 1812 (2001 metai)
Vienas keisčiausių ir dabar rusų ne veltui primenamų incidentų, dėl kurio, kaip ir dabar, taip ir tada skubėta apkaltinti ukrainiečius įvyko 2001 metų spalį. Tuomet iš Novosibrisko į Tel Avivą daugiausiai su izraeliečių turistais skridęs Rusijos bendrovės „Siberian Airlines“ lėktuvas Tu-154 buvo numuštas virš Juodosios jūros. Žuvo visi 64 keleiviai ir 12 įgulos narių.
Nuo pat pradžių apkaltinta Ukraina, kurios kariškiai per klaidą pratybų metu iš Krymo paleido priešlėktuvinę raketą. Savaitę savo kaltę neigusi Ukraina galiausiai pripažino, kad būtent ukrainiečiai netyčia numušė keleivinį lėktuvą. Gynybos ministras Oleksandras Kuzmukas turėjo trauktis, o Ukraina žuvusiųjų šeimoms vėliau išmokėjo 15,6 mln. dolerių kompensaciją.
2. Pietų Korėjos bendrovės "Korean Air Lines" 007 skrydis (1983 metai)
Nedaugelis katastrofų aviacijos istorijoje sukėlė tiek ginčų, tarptautinės įtampos bei kitų pasekmių, nei 1983-ųjų rugsėjo 1-sios incidentas netoli tuometinei Sovietų Sąjungai priklausiusios Sachalino salos. Nuo kurso nukrypęs Korėjos keleivinis lėktuvas "Boeing 747" su 269 keleiviais, tarp jų – JAV Kongreso nariu Larry McDonaldu ir įgulos nariais buvo numuštas.
Labai greitai paaiškėjo, kad orlaivį numušė Sovietų naikintuvai, o JAV prezidentas Ronaldas Reaganas šį incidentą pavadino nusikaltimu prieš žmoniją. Sovietų Sąjunga kurį laiką atkakliai neigė prisidėjusi prie šio išpuolio ir netgi kaltino pačius amerikiečius.
Į tai JAV atsakė paviešindama šusnį įslaptintų įrodymų – nuo radarų duomenų iki perimtų sovietų naikintuvų pilotų pokalbių. Pilotai kelis kartus prašė patikslinti ar jiems duodamas įsakymas numušti lėktuvą, kuris buvo identifikuotas kaip keleivinis.
Leidimas buvo duotas, o vėliau Sovietų kariškiai teisinosi, kad šalia neva skrido JAV žvalgybinis orlaivis, labai panašus į "Boeing 747". Už incidentą atsakingi sovietų pareigūnai niekada neprisiėmė kaltės, nebuvo nubausti, priešingai – netgi buvo apdovanoti.
Šis incidentas dar labiau paaštrino JAV ir Sovietų Sąjungos santykius bei turėjo rimtų pasekmių, tiek Vašingtone, tiek Maskvoje. Amerikiečiai paspartino GPS (angl. Global Positioning System) – Visuotinė padėties nustatymo sistemos, arba Globalios pozicionavimo sistemos kūrimą.
Nepaisant to, kad niekas dėl keleivinio lėktuvo numušimo nebuvo numuštas, būtent bijodami darsyk pakartoti panašų teroro aktą sovietų pareigūnai 1987-ųjų gegužę apsijuokė prieš visą pasaulį.
Nedideliu lėktuvėliu vokietis Mathias Rustas pakilo iš Suomijos ir netrukdomas nuskrido iki pat Maskvos, nusileido Raudonojoje aikštėje.
Taip įvyko tik todėl, kad nė vienas sovietų priešlėktuvinės gynybos karininkas nesiryžo duoti įsakymo numušti dar vieną civilinį orlaivį. Ironiška, kad būtent toks neryžtingumas baigėsi neregėtų generolų ir pulkininkų „valymu“ - iš viso buvo atleisti dešimtys aukštų karininkų.
3. Irano avialinijų „Iran Air“ skrydis 655 (1988 metai)
Amerikiečių pasipiktinimas sovietų veiksmais 1983-siais po kelerių metų atsisuko prieš juos pačius. JAV laivyno kreiseris USS Vincennes 1988-ųjų liepos 3-ąją Persijos įlankoje netyčia numušė Irano keleivinį lėktuvą Airbus A300 su 300 keleivių. Visi jie žuvo.
Tuo metu tebevyko Irano ir Irako karas, o JAV laivai patruliavo Persijos įlankoje, saugodami krovininius laivus nuo abiejų pusių, ypač Irano atakų. Likus dviems mėnesiams iki incidento JAV nuskandino dalį Irano laivyno per operaciją "Praying mantis". Savo ruožtu Iranas ne tik nedideliais laivais, bet ir lėktuvais prieš tai jau buvo puolęs naftą gabenančius laivus, todėl amerikiečių karo laivai veikė, kaip atgrasymo priemonė.
Liepos 3-ąją "USS Vincennes" radarų ekrane užfiksavo orlaivį, kurį palaikė iraniečių F-14. Perspėti įtariamą pažeidėją ar jį kitaip identifikuoti amerikiečiai nesugebėjo ir nusprendė, kad orlaivis kelia grėsmę. Tačiau iš laivo paleista raketa numušė visai ne karinį lėktuvą, o keleivinį lainerį.
JAV prezidentas R.Reaganas išreiškė apgailestavimą dėl „baisios žmogiškosios tragedijos“ ir vadino incidentą nesusipratimu, o Iranas smerkė Ameriką dėl nusikalstamų veiksmų. Galiausiai 1996 metais JAV sutiko sumokėti žuvusiųjų artimiesiems 61,8 mln dolerių (93 mln. dolerių šiandien), tačiau formaliai už incidentą niekada neatsiprašė.
4.Italijos oro bendrovės "Itavia" skrydis 870 (1980 metai)
Mažiau žinomas, bet gerokai mįslingesnis incidentas įvyko 1980 metų birželio 27 d.: netoli Ustikos salos Tirėnų jūroje. Po sprogimo nukrito dabar jau nebeegzistuojančios Italijos oro bendrovės „Itavia“ orlaivis „McDonnell Douglas DC- 9“, iš Bolonijos į Palermą skraidinęs 81 žmogų.
Buvo iškelta prielaida, kad kad lėktuvą per klaidą numušė raketa, paleista iš amerikiečių ar prancūzų naikintuvo. Bet Vašingtonas šią teoriją griežtai paneigė, o Prancūzijos gynybos ministerija iš viso atsisakė ką nors komentuoti.
Italijos teisėjas Roasio Priore tikino, kad esama užtektinai įrodymų, jog orlaivį numušė NATO naikintuvas. Pilotas esą norėjo numušti Libijos diktatoriaus Muamarui Gaddafi lėktuvą, o „Itavia“ orlaivis pasipainiojo raketos kelyje. Kitoje versijoje teigiama, kad tuo metu, kai virš Tirėnų jūros skrido "Itavia", netoliese vyko Libijos naikintuvų mūšis su amerikiečių bei prancūzų lėktuvais. Kurios konkrečiai NATO šalies – JAV, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės naikintuvas paleido raketą taip ir nenustatyta, mat jokių įrodymų nėra išlikę.
5) Libijos bendrovės „Arab Airlines“ skrydis 114 (1973 metai)
JAV sąmokslą aviakatasrofų metu įžvelgti mėgstantys veikėjai dažnai mėgsta kaltinti ir žydus, kurie neva siekia sukiršinti pasaulio šalis. Būtent todėl dažnai pabrėžiamas ir kitas atvejis -- 1973 metų vasario 21 dieną įvykęs incidentas, kai Izraelio naikintuvai virš Sinajaus dykumos numušė Libijos oro bendrovės „Arab Airline“ lėktuvą „Boeing 727“, skridusį iš Tripolio į Kairą.
Keturiems iš 112 orlaiviu skridusių žmonių pavyko išsigelbėti. Izraelio naikintuvai buvo pakelti, kai „Boeing 727“ praskrido virš karinio komplekso Sinajuje, kurį tuo metu buvo okupavęs Izraelis. Žydų valstybės pareigūnai nurodė, kad naikintuvai apšaudė lėktuvą, kai jis atsisakė nutūpti.
Galiausiai Izraelis pripažino klaidą, o Izraelio gynybos pajėgų vadas Davidas Elazaras prisiėmė visą atsakomybę. Izraelis žuvusiųjų šeimoms sumokėjo kompensaciją. Greitai šis incidentas nublanko, mat tais pačiais metais kilo vadinamas Jom Kipuro karas, kai arabų valstybės darsyk užpuolė Izraelį ir patyrė eilinį pralaimėjimą.
Beje, izraeliečiai taip pat yra patyrę, ką reiškia numušti jų keleivinį lėktuvą - 1955 liepą Izraelio oro bendrovės „El Al“ lėktuvą, skridusį iš Vienos į Tel Avivą virš Bulgarijos oro erdvės numušė bulagrų naikintuvai. Visi 58 žmonės žuvo. Iš pradžių Bulgarija neigė savo kaltę, bet vėliau pripažino nenuginčijamus įrodymus ir išmokėjo žuvusiųjų šeimoms 195 tūkst. dolerių (1,5 mln. dolerių šiandien). Tiesa, nepaisant šio incidento Izraelio ir Bulgarijos santykiai vėliau tik gėrėjo.
6) Honkongo avialinijų „Cathay Pacific Airways“ skrydis (1954 metai)
1954-ųjų liepos 23-ąją komunistinės Kinijos naikintuvai virš tarptautinių vandenų, bet netoli Kinijai priklausančios salos numušė keleivinį lėktuvą C-54 Skymaster. 10 iš 19 lėktuvu skridusių žmonių žuvo. Šis incidentas dar labiau paaštrėjo, mat gelbėjimo ir paieškos darbuose dalyvavę amerikiečiai numušė du kinų naikintuvus. Vėliau Kinija pripažino, kad keleivinį lėktuvą supainiojo su Taivano žvalgybiniu orlaiviu.
