D.Cameronas Rusijos lyderiui davė suprasti, kad ataka prieš civilinį lėktuvą buvo „visiškai nepriimtina“. „Įrodymai atskleidžia, kad už nelaimę yra atsakingi prorusiški kovotojai“, – Didžiosios Britanijos lyderį citavo jo atstovas.
Anot britų premjero, „jeigu Rusija nori suversti kaltę kam nors kitam, ji privalo pateikti patikimus ir aiškius įrodymus“. Jungtinė Karalystė ir kitos ES šalys yra pasirengusios griebtis naujų sankcijų, dėl kurių ES užsienio reikalų ministrai tarsis per susitikimą antradienį.
Tuo metu pranešama, kad mažiausiai 196 katastrofos aukų kūnai yra sudėti į katastrofa-ukrainoje/auku-kunus-krauna-i-vagonus-saldytuvus-kur-gabens-neaisku.htm"="">katastrofa-ukrainoje/auku-kunus-krauna-i-vagonus-saldytuvus-kur-gabens-neaisku.htm"" target="_blank">traukinio vagonus-šaldytuvus ir gali būti išvežti nežinia kur. Teroristų lyderiai Donecke praneša, kad jų patikėtiniai rado lėktuvo „juodąsias dėžes“.
Prieš Rusiją - vis daugiau balsų
Didžioji Britanija antradienį stengsis įtikinti kitų Europos šalių lyderius išplėsti sankcijas Rusijai dėl Malaizijos keleivinio lėktuvo, kuriuo skrido 298 žmonės, numanomo numušimo, sekmadienį pranešė užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas.
„Sieksime ... įtikinti mūsų partnerius Europoje pritarti žengti toliau sankcijų srityje, jeigu Rusija iki tol radikaliai nepakeis savo pozicijos“, – Ph.Hammondas sakė nacionaliniam transliuotojui BBC prieš antradienį vyksiantį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Prancūzija sekmadienį perspėjo Maskvą, kad ji susilauks „pasekmių“, jeigu nedarys spaudimo prorusiškiems separatistams Ukrainoje suteikti gelbėtojams ir tyrėjams netrikdomai dirbti teritorijoje, kurioje yra pažirusios anksčiau šią savaitę sudužusio Malaizijos keleivinio lainerio nuolaužos.
„Jeigu Rusija nedelsiant nesiims reikiamų priemonių, ji susilauks pasekmių per Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos (susitikimą), kuris vyks antradienį“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime, kuris buvo paskelbtas po Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderių konferencinio pokalbio telefonu.
„Rusija privalo suprasti, kad išspręsti Ukrainos krizę dabar svarbiau negu kada nors anksčiau po tos tragedijos, papiktinusios visą pasaulį“, – nurodė Eliziejaus rūmai.
Naikina įrodymus
Ukraina šeštadienį kaltino Rusiją ir promaskvietiškus sukilėlius naikinant įrodymus, kad nuslėptų savo kaltę dėl Malaizijos lainerio numušimo, kuris padidino priešpriešą tarp Kremliaus ir Vakarų galybių.
Kovotojai neprileido tarptautinių stebėtojų prie lėktuvo nuolaužų, o šimtų žuvusiųjų palaikai sekmadienį jau ketvirtą dieną yra po atviru dangumi.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino sukilėlius bendradarbiauti ir tvirtino, kad Jungtinių Tautų (JT) mandatą gavę tyrėjau neturėtų daryti skubotų išvadų.
Maskva neigia esanti kaip nors susijusi su ta katastrofa ir kelia prielaidą, kad lėktuvą numušė Kijevo ginkluotosios pajėgos.
Nyderlandai, kurių piliečiai sudarė daugumą iš 298 žmonių, buvusių oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuve, skridusiame iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, pareiškė esantys „įtūžę“ dėl elgesio su aukų palaikais, pabirusiais daugelio kilometrų ilgio teritorijoje, ir prašė Ukrainos prezidento pagalbos pargabenti „mūsų žmones“ namo.
Paskutinė galimybė Rusijai
JAV prezidentas Barackas Obama sakė, kad to lainerio katastrofa rodo, jog jau laikas užbaigti konfliktą Ukrainoje, o Vokietija vadino ją Maskvos paskutine galimybe bendradarbiauti.
Galingosios Europos šalys atrodo palaikančios Vašingtono įsitikinimą, jog dėl tos katastrofos kalti Rusijos palaikomi Ukrainos separatistai.
Tai gali paspartinti naujų prekybos sankcijų paskelbimą Maskvai, nelaukiant neginčijamų įrodymų.
„Jis turi paskutinę galimybę parodyti, kad yra nusiteikęs padėti“, – Nyderlandų premjeras Markas Rutte sakė po pokalbio telefonu su V.Putinu.
Didžioji Britanija, kuri per šią katastrofą neteko 10 piliečių, sakė, kad Rusijai gali būti paskelbtos tolesnės sankcijos. Ministras pirmininkas Davidas Cameronas, rašydamas sekmadieniniame laikraštyje „The Sunday Times“, pažymėjo, kad Europos šalys turėtų išnaudoti savo galią.
„Tačiau kai kada elgiamės, tarsi mums Rusijos reikėtų labiau negu Rusijai reikia mūsų“, – pastebėjo jis.
Vokietija vengia konfrontacijos
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia politinė veikėja Europos Sąjungoje (ES), šeštadienį irgi kalbėjosi su V.Putinu, ragindama jį bendradarbiauti. A.Merkel užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sakė laikraščiui „Bild am Sonntag“: „Galbūt dabar Maskva turi paskutinę galimybę parodyti, kad ji rimtai suinteresuota (Ukrainos konflikto) sprendiniu“.
„Dabar – proga kiekvienam stabtelėti ir susimąstyti, kas gali nutikti, jeigu nesustabdysime eskalavimo“, – perspėjo jis.
Vokietija, kuri kaip ir daugelis kitų ES šalių yra priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių ir yra palaiko tvirtesnius prekybos ryšius su ta šalimi negu Jungtinės Valstijos, vengė didinti konfrontaciją su Maskva, žadinančią prisiminimus apie Šaltąjį karą.
Tačiau nematant galimybės imtis karinių veiksmų, ekonominiai svertai išlieka gyvybiškai svarbiu instrumentu.
