Dideliame, keliolikos kilometrų plote išsibarsčiusias „Boeing 777“ nuolaužas dabar jau turėtų apžiūrinėti tyrėjai su pirštinėmis, ekspertai – dalelę po dalelės rinkti smulkiausias detales. Bet taip būtų Europoje, Amerikoje, galbūt daugelyje kitų šalių, tik ne Rytų Ukrainoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Čia, keliolika kilometrų nuo katastrofos vietos, vis dar vyksta nuožmūs mūšiai tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Savaitę kraupę stebėdami, kaip separatistai vagia žuvusiųjų daiktus, nepagarbiai elgiasi su jų palaikais, Nyderlandai iš pradžių gedėjo, o dabar, regis, gerokai įniršę, pasiruošę veikti – į Ukrainą vyks dešimtys, galbūt šimtai olandų pareigūnų, o gal ir kariškių.
Abejonių – vis mažiau
Nyderlandus galima suprasti – šalis, kuri šiaip jau palaikė draugiškus santykius su gamtos išteklius tiekiančia Rusija ir ją neretai užstodavo prieš Baltijos valstybes, dabar keičia poziciją.
Ir nors Nyderlandai atvirai nekaltina Maskvos dėl lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 195 olandai, abejonių, kad kalti Kremliaus remiami prorusiški separatistai, vis mažiau.
O ir tiesą nustatyti tie patys separatistai trukdo – pirmieji į katastrofos vietą atvykę Nyderlandų tyrėjai buvo gainiojami ginkluotų vyrų, kurie pasirišę Georgijaus juosteles nesigėdijo knaisiotis po žuvusių žmonių daiktus.
Pargabeno ne visus
Pirmųjų aukų palaikus į tėvynę savo kariniais lėktuvais persigabenę olandai nusprendė – kadangi dar ne visi kūnai ar jų dalys rasti, kadangi separatistų kontroliuojamoje teritorijoje iš esmės iki šiol nevyksta joks tyrimas, o po katastrofos zoną vaikšto kas tik nori, kas nors turi įvesti tvarką.
Ukrainos vyriausybės pajėgos gal ir norėtų, bet negali – kaunasi su separatistais, kurie savo ruožtu į lėktuvo nuolaužas žiūri kaip į bet kurią kitą karo metu nuniokotą techniką – metalo laužas, ir tiek.
Todėl Nyderlandai nusprendė: į katastrofos vietą siunčiami 23 tyrėjai ir 40 juos saugosiančių neginkluotų policininkų.
Kaip reaguos Rusija?
Nyderlandų premjeras Markas Rutte teigė, kad olandų policininkams taip pat bus patikėta padėti rinkti žuvusiųjų palaikus.
Tačiau olandų pareigūnų siuntimas į svetimą šalį, kurioje vyksta karo veiksmai, kelia daug painių klausimų, į kuriuos pats premjeras, regis, nepasiruošęs atsakyti. M.Rutte užsiminė, kad reikės tarptautinių partnerių pagalbos, gal net naujos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuri garantuotų olandų pareigūnų jurisdikciją Ukrainoje.
Bet net ir išsprendus teisines kliūtis neaišku, kaip užpuolimo atveju turėtų elgtis neginkluoti olandų policininkai.
„Atrodo, kad tyrėjai negali dirbti saugiai, tad teks pasitelkti planą B – turėti ginkluotą apsaugą“, – teigė Nyderlandų vyriausybės posėdyje dalyvavęs šaltinis.
Todėl neatsitiktinai pasirodė pranešimai, kad kartu su policininkais vyks ir ginkluoti kariai. Nyderlandų žiniasklaida, remdamasi šaltinių duomenimis, pranešė, kad olandų specialiųjų pajėgų žvalgai jau netgi yra vietoje, stebi teritoriją.
Be to, pranešama, kad iš atostogų atšaukti visi Nyderlandų desantininkai, o Jungtinėje Karalystėje komandos laukia lėktuvas su Australijos specialiųjų pajėgų kariais.
Australija per šią lėktuvo katastrofą neteko 28 piliečių ir yra pasirengusi siųsti savo tyrėjų grupę su ginkluota apsauga.
Jei Nyderlandams ir Australijai siųsti karius leistų JT, lieka neaišku, kaip tie kariai ten patektų, ką jie veiktų, kaip turėtų reaguoti į provokacijas, pavyzdžiui, apšaudymus.
Be to, dar neaišku, kaip į užsienio šalių karių pasirodymą Rytų Ukrainoje reaguotų prorusiški separatistai bei pati Rusija, kuri kaltinama ukrainiečių karių apšaudymu pasienyje.
Nepatenkintas ir Australijos premjeras
Savo ruožtu Australijos premjeras Tony Abbottas šeštadienį pareiškė, kad praėjus daugiau kaip savaitei po „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo numušimo sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje, katastrofos vietoje vis dar yra žmonių palaikų.
Dauguma iš 298 žuvusių žmonių buvo olandai, bet tarp žuvusiųjų taip pat yra 28 Australijos piliečiai ir devyni nuolatiniai jos gyventojai (ne piliečiai).
T.Abbottas siunčia į Nyderlandus 190 Australijos federalinės policijos pareigūnų ir nedidelę Australijos gynybinių pajėgų (AGP) narių grupę, dalyvauti planuojamoje, olandų vadovaujamoje operacijoje katastrofos vietai apsaugoti.
„Vakar Australijos pareigūnai vėl galėjo patekti į tas vietas, – sakė T.Abbottas. – Tame rajone aiškiai yra nepaimtų palaikų. Ir dėl nepaimtų palaikų buvimo dar svarbiau, kad į katastrofos vietą būtų išsiųsta tarptautinė komanda“.
Klausinėjamas apie susirūpinimą dėl karių siuntimo į neramų Ukrainos regioną, T.Abbottas pabrėžė, kad Australijos dalyvavimu planuojamoje misijoje siekiama tik apsaugoti palaikus ir padėti tyrimui.
„Tai, pabrėžiu, yra humanitarinė misija. Kiti gali įsitraukti, jei nori, į Rytų Europos politiką, o mūsų vienintelis rūpestis yra pasiimti savo žuvusiuosius ir parvežti juos namo“, – sakė jis.
Rusijoje svečiais džiaugsis neilgai
Aleksandras PROCENKA, specialiai „Lietuvos rytui“, Maskva:
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, dėl konflikto Ukrainoje savo namus paliko 230 tūkst. žmonių. Didesnė dalis – 130 tūkst. jų persikėlė į Rusiją, nors, pačių rusų duomenimis, pabėgėlių yra 150 tūkst.
Sociologai pasidomėjo Rusijos gyventojų požiūriu į Ukrainos pabėgėlius. Apklausos buvo atliktos 42 Rusijos regionuose – ten, kur yra pabėgėlių, ir ten, kur jų dar nėra.
Paaiškėjo, kad 84 proc. gyventojų kol kas dar niekaip nepadėjo pabėgėliams: nėra galimybių (pinigų) – 34 proc., nėra informacijos, kaip ir kuo galima padėti (26 proc.), tai – valstybės reikalas, mano 15 proc., o 12 proc. nepasitiki tais, kurie renka paramą.
Rusų požiūris į atvykėlius geranoriškas: 50 proc. piliečių mano, kad Rusijai reikia aprūpinti ukrainiečių pabėgėlius viskuo, kas būtina, ir sukurti jiems sąlygas gyventi Rusijos Federacijoje.
Dar 39 proc. pasisako už tai, kad pabėgėliai būtų išsiųsti į Ukrainą, kai ten susiklostys jiems priimtinos sąlygos. Ir tik 4 proc. siūlo jų nebepriimti, o jau atvykusius kaip galima greičiau išsiųsti į Ukrainą.
Bet Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro generalinis direktorius Valerijus Fiodorovas siūlo neapsigauti: ukrainiečių pabėgėliai nepakankamai ilgai yra Rusijos teritorijoje ir dėl to piliečiai nepajuto krūvio biudžetui.
Nors išlaidų jau būta nemažų: vyriausybė regionams, kurie priima pabėgėlius, jau skyrė 4,94 mlrd. rublių (360 mln. litų), o Federalinė migracijos tarnyba davė papildomą 780 milijonų rublių (57 mln. litų) finansavimą.
„Kai padėtis Ukrainoje taps normali arba jautrumas nusilps, tuomet galima laukti pasipiktinimo“, – tvirtina V.Fiodorovas.
Rusijos mokslų akademijos Sociologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Leontijus Byzovas taip pat pažymi, kad rusų nuomonė apie pabėgėlius gali greitai pasikeisti.
„Dabar visi išgyvena dėl padėties Ukrainos rytuose, pasirengę padėti rusakalbiams pabėgėliams. Bet kai pabėgėlių atvykimo padariniai neigiamai atsilieps rusų gyvenimo lygiui, požiūris į juos greitai taps negatyvus“, – įspėja ekspertas.
Lėktuvai krinta, bet skristi vis saugiau?
Pastarosios 10 dienų, regis, kaip niekada buvo paženklintos kraupių lėktuvų katastrofų. Po „Malaysia Airlines“ lėktuvo „Boeing 777“ numušimo Rytų Ukrainoje, kai žuvo visi 298 juo skridę žmonės, buvo uždaryti oro keliai virš Rytų Ukrainos.
Šios savaitės pradžioje kai kurios oro bendrovės sustabdė skrydžius į Tel Avivo oro uostą, kurį apšaudė palestiniečių teroristai.
Trečiadienį Taivane sudužo į galingą taifūną patekęs bendrovės „TransAsia Airways“ lėktuvas (nuotr.). Žuvo 47 juo skridę žmonės. Galiausiai ketvirtadienį Malyje sudužo į Alžyrą skridęs lėktuvas su 116 žmonių. Visi jie žuvo.
Tokios katastrofos sukėlė klausimų, ar saugu skraidyti lėktuvais, ypač dabar, kai pats atostogų sezono įkarštis.
Tačiau ekspertai pateikė neįtikėtiną išvadą – šiemet skraidyti saugiau nei bet kada anksčiau. Keleivinių skrydžių istorijoje 2014-ieji – vieni saugiausių, nors šiemet per įvairius aviacijos incidentus žuvo 760 žmonių.
Didžiąją aukų dalį sudarė „Malaysia Airlines“ lėktuvuose žuvę žmonės. Pernai aukų buvo 265. Anot aviacijos saugumo organizacijos „Aviation Safety Network“ prezidento Harro Ranterio, šiemet, nors aukų skaičius didelis, buvo mažiau pačių incidentų – vos 12. Paprastai per metus įvyksta 17 nelaimių, susijusių su orlaiviais. Toks incidentų skaičius yra mažiausias nuo 1946-ųjų.
