ES diplomatai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl grupės žmonių iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos ir kelių Rusijos įmonių, kuriems bus įvestos sankcijos, taip pat dėl naujų priemonių, skirtų apriboti prekybą ir investicijas Kryme, kurį anksčiau šiais metais aneksavo Rusija.
Antradienį valstybių narių atstovai pratęsė diskusijas, siekdami susitarimo dėl didesnio masto ekonominių sankcijų Rusijai. Galiausiai visoms 28-ioms ES valstybėms pavyko susitarti, tad šios sankcijos apims kapitalo rinkas, gynybos sektorių ir jautriąsias technologijas, įskaitant naftos, bet išskyrus dujų sektorių, nuo kurio Europa yra labai priklausoma.
Laukiama, kad trečiadienį šio susitarimo procedūra bus užbaigta ir sutartos priemonės bus paskelbtos ES leidinyje „Official Journal“ ir tuomet jos įsigalios.
Lietuvos pozicija - kritiška
Tiesa, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai yra nepakankamos, nes neužkerta kelio Prancūzijos karo laivų „Mistral“ pardavimui.
„Naujas ES sankcijas vertinu kaip žingsnį į priekį. Sankcijos yra reikalingos, tačiau gerokai pavėluotos ir nepakankamos. Jos neužkerta kelio parduoti „Mistralį“ Rusijai“, - sakė prezidentė.
Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis taip pat pareiškė, kad Lietuva tikėjosi griežtesnio Europos Sąjungos (ES) sprendimo dėl ginklų embargo Rusijai.
„Dėl ginklų embargo yra priimta tik naujiems sandoriams, kurie bus sudaryti nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Aišku, tai yra mažiau negu Lietuva norėjo, bet tai yra pirmasis sprendimas, o dėl kitų dalykų, matyt, ir toliau vyks politinės kovos, politiniai procesai“, - sakė R.Karoblis.
Prie sankcijų prisijungs ir Norvegija Norvegija ketina prisijungti prie ES sankcijų prieš Rusiją. Artimiausiu metu karalystės vyriausybė planuoja surengti konsultacijas su parlamentu šiuo klausimu.
Tai sakoma Norvegijos užsienio reikalų ministro Boerge Brende pareiškime.
„Naujos ES sankcijos prieš Rusiją byloja, kad padėtis Ukrainoje vis labiau blogėja, - pažymėjo B. Brende. - Norvegija ketina kruopščiai išnagrinėti ES šalių suderintas priemones“. Pasak jo, „ketinimą prisijungti prie sankcijų diktuoja rimti užsienio politikos motyvai“.
„Prieš priimant galutinį sprendimą bus surengtos konsultacijos su parlamentu“, – pridūrė Norvegijos diplomatijos vadovas.
Rusiją suglumino B.Obamos kaltinimai
Savo ruožtu Rusiją suglumino JAV prezidento Baracko Obamos prielaidos, kad Maskva visapusiškai nebendradarbiauja su tarptautiniais tyrėjais, mėginančiais nustatyti, dėl ko Ukrainoje anksčiau šį mėnesį įvyko Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa, trečiadienį nurodė užsienio reikalų ministerija.
„JAV prezidento Baracko Obamos žodžiai, kad Rusija nebendradarbiauja atliekant tarptautinį Malaizijos lėktuvo „Boeing“ katastrofos priežasčių tyrimą, glumina“, – rašoma URM išplatintame pareiškime.
B.Obama sakė, kad Rusijos tiesioginė pareiga yra priversti prorusiškus separatistus bendradarbiauti su tyrėjais ir kad Maskva privalo priversti sukilėlius liautis blokavus tyrimą.
Vokietija: Sankcijos gali būti stiprinamos
Vokietijos kanclerė Angela Merkel per vyriausybės atstovę Christiane Wirtz pareiškė sveikinanti Europos Sąjungos sprendimą įvesti Rusijos atžvilgiu naują sankcijų paketą. Šios priemonės, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, gali būti peržiūrėtos ir sustiprintos, pareiškė A.Merkel.
„Dabar Rusijai metas apsispręsti, ar ji rinksis deeskalacijos ir bendradarbiavimo kelią. ES sankcijos gali būti peržiūrėtos, bet galimos ir tolesnės priemonės“, – A.Merkel žodžius cituoja Ch.Wirtz.
Nesutarimai dėl ribojimų gynybos pramonei
Anoniminiai šaltiniai, antradienį dalyvavę Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai svarstyme, nurodo, kad daugiausia diskusijų sukėlė ribojimai pastarosios gynybos pramonei. Pareigūnai vis dar nesutaria, ar draudimai turi būti taikomi tik naujiems susitarimams, ar ir senoms sutartims. Apie tai praneša „EUobserver“.
Rytinės regiono šalys nenorėtų nutraukti iki šiol galiojusių sutarčių - joms reikia atsarginių dalių iš Rusijos savo Sovietų sąjungos laikų orlaiviams ir karinei technikai. Prancūzija taip pat nenorėtų atsisakyti 1,2 mlrd. eurų vertės dviejų „Mistral“ jūrų desanto laivų pardavimo.
Kalbėta apie tai, kaip Europa elgsis Rusijai į sankcijas atsakius galimais importuojamų prekių ribojimais.
Rusijos bankams ir bendrovėms taikomi apribojimai dėl prekybos ES ir JAV kapitalo rinkose sukels problemų dėl kapitalo pritraukimo iš užsienio, todėl kris finansinių ir verslo institucijų akcijų vertė.
Sankcijos turėtų „Rusiją atbaidyti nuo bandymų toliau destabilizuoti Ukrainą ir verčiau ieškoti diplomatinės išeities iš krizės“, - savo pareiškime nurodo Vokietijos kanceliarija.
JAV svarsto dar daugiau sankcijų Rusijai
Jungtinės Amerikos Valstijos vėl rengia naujas sankcijas Rusijai dėl to, kad ši kursto krizę Ukrainoje, pareiškė antradienį JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry.
„Mes dabar esame papildomų sankcijų rengimo procese, su Europa“, – sakė jis žurnalistams netrukus po ES galutinio sprendimo pritarti plataus masto ekonominėms priemonėms prieš Maskvą.
Tačiau J.Kerry pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vis dar turi galimybę žengti į priekį dėl savo gebėjimo turėti įtakos separatistams“.
Kalbėdamas po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu Valstybės departamente, J.Kerry atskleidė, kad jis vėl išreiškęs JAV susirūpinimą dėl krizę rytų Ukrainoje skatinančio Rusijos vaidmens, kai antradienį kalbėjosi telefonu su savo kolega Rusijos Sergejumi Lavrovu.
Pasak J.Kerry, jiedu „sutiko, kad esama galimybės pamėginti pateikti labai specifinių pasiūlymų svarstymui ir mėginti eiti į priekį“.
„Tačiau rusai ir jų vadinamieji savanoriai tebegabena ginklus ir lėšas, taip pat ir personalą per sieną. Mes tai matome. Esama aiškių įrodymų“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
Savaitgalį JAV pareigūnai paskelbė, anot jų, vaizdus, kaip Rusijos artilerija šaudo iš savo šalies į Ukrainos kariškių pozicijas.
„Prezidentas (Vladimiras) Putinas gali daug ką pakeisti, jeigu taip pasirinktų, o mes su mūsų partneriais Europoje imsimės papildomų priemonių ir skelbsime platesnes sankcijas svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams, jeigu to prireiktų“, – sakė J.Kerry.
„Mes tikimės, kad to neprireiks. Tačiau, jeigu Rusija toliau eis tuo pačiu keliu, Rusija nepaliks tarptautinei bendruomenei kito pasirinkimo“, – pridūrė jis.
JAV valstybės vėl prakalbo apie tai, su kokiomis kliūtimis susiduria tarptautiniai tyrėjai, mėginantys patekti į vietą, kur prieš 10 dienų nukrito numuštas Malaizijos lėktuvas ir žuvo visi 298 jame buvę žmonės.
„Negalėdami ten patekti, jie negali rinkti nuolaužų, negali rinkti kitų įkalčių vietoje, kad būtų atliktas tinkamas tyrimas“, – sakė J.Kerry.
„Jie vis dar negali net užtikrinti, kad visi aukų palaikai būtų išgabenti, juk tai nepakeliama našta bet kuriam artimajam ir nepriimtina elgesio norma, – tęsė J.Kerry. – (Sudužimo) vieta turi būti apsupta, įkalčiai išsaugoti, Rusija turi panaudoti savo svarią įtaką separatistams, kad padėtų užtikrinti esminį požiūrį į įprastą padorumą“.
Smūgis V.Putino aplinkai
Europos Sąjungos (ES) pareigūnai nutarė įšaldyti keturių Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų finansinius aktyvus, remiantis ES diplomatiniais šaltiniais skelbia „EUbusiness“.
Anot ES atstovų, vizų išdavimo ir finansinės sankcijos pritaikytos „asmenims, kurie remia Rusijos politikos formuotojų ir vykdytojų veiksmus“. Manoma, kad Bendrijos nemalonę užsitraukusių asmenų vardai netrukus bus paviešinti oficialiajame ES leidinyje.
Anksčiau Vakarai buvo įvedę sankcijas Rusijos premjero pavaduotojui Dmitrijui Rogozinui, tačiau tai pirmas kartas, kuomet ES nusitaikė į V. Putinui artimų verslo atstovų ratą.
Tikisi greito rezultato
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timermanas įsitikinęs, jog Europos Sąjungos (ES) priemonės apriboti Rusijos prieigą prie Europos finansinių rinkų duotų greitų rezultatų, informuoja „Reuters“.
„Manau, kad priėjimo prie finansų rinkų apribojimai duotų skubių ir toli siekiančių rezultatų“, - Nyderlandų parlamente kalbėjo ministras.
Diskusijoje dėl virš Ukrainos numušto „Malaysia Airlines“ orlaivio dalyvavęs F. Timermanas parlamentarus tikino, kad naujos sankcijos pasiųs stiprų signalą Maskvai apie „ėjimą ne tuo keliu“.
Ministras taip pat patikslino, jog 298 gyvybes nusinešusioje aviakatastrofoje žuvo 195 olandai.
