„Neatmetame galimybės, kad infekuoti asmenys gali atvykti į Europą, tačiau ES turi visas reikiamas priemones greitai susekti ir lokalizuoti bet kokį ligos židinį, - tikino ES šaltinis. - Apie įtariamą Ebolos viruso atvejį buvo pranešta iš Valensijos Ispanijoje, tačiau informacija nepasitvirtino. Sistema veikia: pacientas buvo izoliuotas, testai atlikti skubiai“.
Anot Bendrijos pareigūno, ES veikia medicininio pavojaus įspėjimo sistema, suveikianti epidemijų atveju, ir visos valstybės narės turi specializuotas gydymo įstaigas bei veiksmų planus ekstremaliems atvejams. Šaltinio teigimu, šiuo metu didžiausią rūpestį kelia pasiruošimas galimam Ebolos protrūkio plitimui iš Liberijos, Siera Leonės ir Gvinėjos į kaimynines Vakarų Afrikos šalis, pavyzdžiui, Dramblio Kaulo Krantą.
„Daugėja pranešimų apie ligos atvejus sostinėse. Liga turi 21 dienos inkubacinį periodą, o žmonės dabar labai daug keliauja. Vis sunkiau rasti vietinio personalo, kuris galėtų prižiūrėti užsikrėtusius“, - sakė šaltinis.
ES anksčiau pranešė, jog kovai su Ebolos protrūkiu Vakarų Afrikoje skirs dar 2,7 mln. eurų, o bendra pagalbos suma sieks 3,9 mln. eurų. ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgjeva tarptautinę bendruomenę paragino dėti daugiau pastangų kovojant su šia mirtina infekcija, nes „užkrato mastas Vakarų Afrikoje tikrai keliantis nerimą“. Liberijoje, Siera Leonėje ir Gvinėjoje Ebola jau pareikalavo 670 gyvybių, infekcijos simptomai nustatyti bent 1 200 žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnų teigimu, tai kol kas didžiausia Ebolos epidemija žmonijos istorijoje tiek aukų skaičiumi, tiek geografiniu paplitimu.
ES pareigūnai ramina, kad viruso plitimas Europoje mažai tikėtinas, nes dauguma Ebolos atvejų nustatyti nuošaliose Vakarų Afrikos vietovėse, o visi užsikrėtę ar su jais kontaktuojantys asmenys karantinuojami.
