Į kovą su prezidento Vladimiro Putino užsienio politikos strategiją formuojančiais griežtosios linijos šalininkais kyla nuostolius pradėję skaičiuoti milijardieriai, finansuojantys ambicingus Kremliaus planus.
Manoma, kad įtakingi oligarchai jau nori pristabdyti Rusijos lyderį. Kova dėl įtakos Maskvoje įsibėgėja, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The Independent“, „Der Spiegel“, „The Daily Telegraph“.
Turtuoliai spaus stabdžius
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Gerhardas Schindleris Bundestago užsienio reikalų komitetui savaitgalį pristatė ataskaitą, kurioje nurodomi vis aktyvesni oligarchų bandymai keisti griežtosios linijos šalininkų poziciją. Manoma, kad daugelis jų išsigando griežtesnių sankcijų naštos.
„Akivaizdu, kad oligarchai, kurie nepatenkinti ES sankcijų pasekmėmis, pradės kelti ekonominius interesus virš politinių ambicijų. Tai reiškia, kad V.Putinas bus priverstas spausti stabdžius“, – skelbiama BND ataskaitoje.
Išplėstas sankcijų sąrašas riboja 87 įtakingų Rusijos veikėjų veiksmų laisvę ir 20 organizacijų veiklą. Šie suvaržymai – Vakarų atsakas dėl Rusijos abejingumo „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofos tyrimui Ukrainoje. Rusijai nepavyko suvaldyti separatistų – jie toliau gauna ginklų siuntas.
Vienu pagrindinių asmenų, kuriems tenka atsakomybė už sankcijas, įvardijamas V.Putino patarėjas Ukrainos klausimais Sergejus Glazjevas. Rusijos atsiribojimą nuo Vakarų palaikantis 53 metų pareigūnas kviečia formuoti naują galios ašį su Kinija ir net sveikina papildomas sankcijas.
Juntamas sutrikimas
Tiesa, tokie žmonės kaip S.Glazjevas ar Kremliaus filosofu vadinamas Aleksandras Duginas vis labiau erzina milžiniškus nuostolius patiriančius verslininkus.
Ekspertų nuomone, naujausios sankcijos Rusijai padarys 23 mlrd. eurų nuostolių jau šiemet. Kitąmet numatomi 75 mlrd. eurų nuostoliai. „The Economist“ būsimą Rusijos bendrovių skausmą praėjusią savaitę įvertino net 1 trilijonu JAV dolerių.
Skirtingai nei griežtos linijos besilaikantys Kremliaus ideologai, finansų sektoriaus darbuotojai jau sunerimę dėl ilgalaikių pasekmių Rusijos ekonomikai.
„Jei sankcijos bus pritaikytos Rusijos finansų sektoriui, mūsų ekonomika sugrius per šešias savaites“, – prieš keletą dienų pareiškė buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas.
Nenuostabu, kad įtampa iš Rusijos finansų sektoriaus persikelia ir į Kremlių. Antai V.Putinas nerado laiko atsakyti į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius.
Atrodo, kad nuo Rusijos lyderio nusigręžia ir vienintelė jo pašnekovė, derinanti Vakarų poziciją Ukrainos konflikto fone.
Vakarų atlaidumas mąžta
Toks Rusijos užsienio politikos chaotiškumas erzina net ir ilgai diplomatinių kelių ieškojusią Vokietiją. Ilgą laiką vengęs kalbėti apie griežtas ekonomines sankcijas, kurios paliestų ir glaudžiai su Rusija susijusią Vokietijos pramonę, Berlynas pagaliau prarado kantrybę.
Kanclerė A.Merkel prieš keletą dienų pareikalavo, kad ES griežčiau reaguotų į Rusijos nebendradarbiavimą tiriant lėktuvo katastrofą Ukrainoje.
Nesipriešino net ir įtakingo Vokietijos pramonės Rytų komiteto vadovas Eckhardas Cordesas.
„Vokietijos pramonei politika privalo būti pirmoje vietoje. Jei bus susitarta dėl ekonominių sankcijų, mes jas palaikysime“, – interviu sakė E.Cordesas.
Dar griežtesnio atsako nori šalies ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis. Jis pabrėžė, kad oligarchų nepasitenkinimas greitai pakeistų ir nuotaikas Maskvoje: „Pirmiausia mes turime smogti oligarchams. Privalome tai padaryti jau kitą savaitę. Įšaldysime jų sąskaitas Europos bankuose ir atimsime galimybę laisvai keliauti.“
Prognozės negali džiuginti
Akivaizdu: griežtesnės ir labiau akcentuotos sankcijos Rusijai atsilieps ir kai kurioms ES valstybėms. Daugiausia nerimo dėl iš recesijos dar besikapstančios Italijos, kuri toliau bando švelninti kitų valstybių poziciją Kremliaus atžvilgiu. Nedžiugina Vakarų veiksmai ir pačių vokiečių.
„Rusija nepaliko mums kitų išeičių, tik žengti sankcijų keliu. 298 nekaltų žmonių žūtis ir Rusijos remiamų separatistų, kurie galimai ir numušė „Malaysia Airlines“ lėktuvą, veiksmai nėra pateisinama“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris.
„Rublis beveik kasdien praranda vertę, Rusijos biudžeto deficitas auga, o ekonomikos vystymosi rodikliai prastėja tiesiog akyse.
Šitai mato net pats Rusijos prezidentas“, – sakė Vokietijos finansų ministras, politikos veteranas Wolfgangas Schäuble.
Kol kas griežtų sankcijų nespausta Rusija jau ėmė justi ekonomikos lėtėjimą ir galimas sudėtingesnes problemas.
Nėra abejonių, kad prie teigiamų prognozių ir plaukiančio pelno pripratę Rusijos oligarchai nesiruošia veržtis diržų ilgesiam laikui. Tad V.Putino politikos oponentų padaugės ir šalies viduje.
Lietuva – informacinio karo fronto linijose
Į Lietuvą atvykęs buvęs V.Putino patarėjas ekonomikos klausimais A.Ilarionovas aiškino, kad keičiantis pasauliui keičiasi ir šiuolaikinio karo samprata. Tai jau aiškiai matoma Rusijos veiksmuose.
„Svarbiausias šio naujojo karo bruožas – kad taikos ir karo ribos nėra aiškiai apčiuopiamos. Anksčiau būdavo aišku, kad karas paskelbtas, dabar karo nebeskelbiama. Būtent toks buvo Rusijos ir Gruzijos karas“, – sakė A.Ilarionovas.
Hibridiniame, arba naujajame, kare, be įprastų karinių priemonių, naudojamos tokios kaip pilietinis nepaklusimas, politinės opozicijos panaudojimas, teroro aktai, propaganda, partizaninis karas.
A.Ilarionovo manymu, V.Putinas pats galėjo duoti įsakymą numušti lėktuvą „Malaysia Airlines“, kuriuo skrido 193 Nyderlandų piliečiai.
„Gal todėl, kad Amsterdamo meras atsisakė priimti V.Putiną vakarienės per jo vizitą Nyderlanduose, gal todėl, kad Amsterdamas yra Europos gėjų sostinė. Gal todėl, kad Hagoje priimtas Rusijai nepalankus sprendimas dėl naftos bendrovės „Jukos“, – teigė svečias iš Rusijos.
Anot A.Ilarionovo, prieš Lietuvą ir kitas kaimynes jau seniai pradėtas informacinis karas – jis yra vienas pagrindinių šiuolaikinio karo elementų. Visose šalyse įdarbinta gausybė žmonių, kurių darbas yra rašyti Rusiją ginančius komentarus, kad kitaip mąstantys žmonės pasijustų esantys mažuma.
