Jis – vienintelis žmogus šalyje, kuris gali priimti sprendimą: mokėti 50 milijardų dolerių ar nemokėti, rašo „Lietuvos rytas“.
„V.Putinas dabar kaip į kampą įvaryta žiurkė pradės pulti visus: ukrainiečius, keršydamas jiems už europietiško kelio pasirinkimą ir revoliuciją, Vakarus, kurių nepavyko iki galo nupirkti, nes ne visi pasirodė besantys šrioderiai.
Taip pat ir rusus, kurie, nepaisant propagandos ir represijų, ne visi jį palaiko, o daugelis priešinasi“, – sako buvęs prezidento Boriso Jelcino laikų vicepremjeras, o dabar nesutaikomas opozicionierius Borisas Nemcovas. Kol šalis laukia lyderio sprendimo, patyliukais kalba verslininkai.
Europos laukia karas?
Laikraštis „Ekonomičeskije izvestija“ pateikė rusų verslininko, kuris teigia priklausantis artimų rusų prezidento žmonių ratui. Žinoma, verslo savižudybės jis rinktis nepanoro, tad ir pavardės nesutiko skelbti. Bet užsiminė apie tai, dėl ko suklusti turėtų visa Europa, ne tik Haga.
Verslininkas mano, kad sprendimą dėl „Jukos“ galima laikyti nereikšmingu geopolitinės priešpriešos paaštrėjimo fone dėl padėties Ukrainoje.
„Europoje tvenkiasi karo debesys. Nejau tikrai manote, kad esant tokioms sąlygoms sprendimas dėl „Jukos“ toks svarbus?“ – šaipėsi verslininkas.
Galbūt sutiktų derėtis
Bendrovės „Rosneft“, kuriai atiteko visi „Jukos“ aktyvai, direktorių tarybos pirmininkas Aleksandras Nekipelovas pareiškė, kad Rusija neketina mokėti 50 mlrd. dolerių pagal ieškinį, kurį laimėjo buvę „Jukos“ kompanijos akcininkai.
Bet ką gali reikšti pabrėžimas, kad tokių didžiulių sumų Rusija mokėti net neketina? Anot ekspertų, tai yra tarsi sutikimas derėtis dėl mažesnės sumos.
Iš tikrųjų V.Putinui jau pasiūlė pasiderėti. Šį pasiūlymą pateikė Leonidas Nevzlinas, praeityje vienas iš artimų Michailo Chodorkovskio bendražygių, pagrindinis „Group Menatep Limited“ (GML) akcininkas.
Būtent GML buvo valdytoja kompanijos „Jukos“, kurią nuskurdino ir nuvarė į bankrotą Rusijos valdžia. Šios kompanijos akcininkams Hagos teismas priteisė 50 milijardų dolerių kompensaciją. Didžioji kompensacijos dalis atitektų būtent L.Nevzlinui.
„Jei Rusija atsisakys mokėti, jos aktyvai bus ieškomi ir įšaldomi visame pasaulyje“, – apie pasekmes perspėjo L.Nevzlinas.
Jis primena, kad į tokią padėtį Rusija jau buvo patekusi prieš 13 metų dėl šveicarų kompanijos „Noga“: po kelių viešų nuosavybės areštų Rusijai vis dėlto teko atsiskaityti.
Bet pagrindinis naudos gavėjas tvirtina, kad nei jis, nei „Jukos“ akcininkai nenori karo su Rusija. Maža to, L.Nevzlinas siūlo V.Putinui derybas dėl išmokų sumos sumažinimo pagal Rusijos pralaimėtą ieškinį mainais už tai, kad būtų nutrauktas baudžiamasis buvusių M.Chodorkovskio kompanijos darbuotojų persekiojimas. O čia jau prasideda politika, kurios V.Putinas neaišku ar imsis.
Milijardai – ne išpirka
„Reikia nutraukti visas neteisėtai pradėtas bylas prieš mane, kitus „Jukos“ akcininkus ir sumažinti nuostolio dydį.
Tai visiškai normali derybų tema. Noriu pasakyti: Vladimirai Vladimirovičiau, štai kokia susiklostė piniginė padėtis. Padarykime taip, kad nuostolis būtų minimalus, bet teisingumas tikras. Atsirado toks svertas, tad juo ir pasinaudokime“, – sako L.Nevzlinas.
Jis siekia, jog į laisvę išeitų buvęs „Jukos“ Vidaus ekonominio saugumo tarnybos vadovas Aleksejus Pičiuginas, nuteistas iki gyvos galvos už žmogžudystę ir pasikėsinimą nužudyti.
Tuometė kompanijos „Jukos“ vadovybė su M.Chodorkovskiu priešakyje neigė savo darbuotojo kaltę. Tokios pat nuomonės laikėsi daugelis garsių Rusijos teisininkų ir žmogaus teisių gynimo organizacijos.
„Mane jaudina tai, kad iki šiol kalinamas A.Pičiuginas.
Jokiu būdu nesupraskite, kad grupė paims ne 50 milijardų, o 40 milijardų dolerių, jei paleisite A.Pičiuginą. Tai – ne išpirka. Tai – teisybės atkūrimas“, – sakė buvęs „Jukos“ akcininkas.
Jis 2003 metais išvyko iš Rusijos ir gyvena Izraelyje.
Vis dėlto žinomas rusų politologas Stanislavas Belkovskis įsitikinęs: taikaus susitarimo nebus, nes V.Putinui nusileisti ir pripažinti klydus reikštų jo pastaruoju metu rusų akyse pagerėjusio įvaizdžio griūtį.
