Penki dalykai, kuriuos privalote žinoti apie Ebolą:
1. Šis Ebolos viruso protrūkis Liberijos, Gvinėjos ir Siera Leonės valstybėse – didžiausias istorijoje. Nuo kovo mėnesio užfiksuota 1300 ligos atvejų, 700 iš jų baigėsi užsikrėtusiųjų mirtimi. Šis viruso proveržis nebūdingas geografine prasme, mat iki tol susirgimai buvo fiksuoti tik centrinėje ir rytinėje Afrikos žemyno dalyje.
2. Likti gyvam labai sunku. Mirštamumas, susirgus Ebolos virusu, gali siekti 90 procentų, tačiau sveikatos specialistai pažymi, kad Vakarų Afrikoje žmonės sėkmingiau atlaiko viruso iššūkius organizmui. Pastarasis proveržis pareikalavo 60 procentų susirgusiųjų gyvybių.
3. Ebolos viruso simptomai gali priminti kitas ligas. Ankstyvieji ligos simptomai (karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, gerklės perštėjimas) gali priminti paprasčiausią peršalimą, maliarijos ar choleros atvejus. Tik vėlesnėmis stadijomis prasideda košmariški skausmai, vidinis bei išorinis kraujavimas, kai kraujas nesustabdomai teka iš nosies ir ausų.
4. Ebolos virusu užsikrečiama tik artimai bendraujant. Ebolos virusu neužsikrečiama per orą, tam reikia artimo ryšio, kurio metu užsikrėtusio asmens kūno skysčiai turi tiesioginį sąlytį su kitu kūnu. Tai gali būti ir kraujas, prakaitas, vėmalai, išmatos, šlapimai, seilės ar sperma. Užsikrėsti virusu atvirose viešosiose vietose tikimybė nėra didelė.
5. Baimė ir dezinformacija. Liberijoje, Gvinėjoje ir Siera Leonėje savanoriškai epidemijos plitimą stabdantys medikai iš Vakarų patyrė vietinių gyventojų atakas. Prietaringi afrikiečiai kaltina vakariečius, kad būtent jie atnešė paslaptingąjį virusą. Šeimos nariai dažnai atsiima ligotus savo artimuosius iš ligoninių, norėdami gydyti juos tradicinės medicinos metodais. Trijų šalių vyriausybės epidemijos akivaizdoje sugriežtino tvarką ir verčia izoliuoti pacientus, užsiimti švietimu visuomenėje sveikatos klausimais, tikrina keliautojus ir netgi uždaro valstybių sienas.
Parengė Paulius Gritėnas
