Tačiau priešininkai įspėja, kad R.Erdoganas savo rankose ir taip sugebėjo sutelkti nemažai politinės jėgos. Nerimą ypač kelia tai, kad premjero įtaka gali dar labiau išplisti.
Iki šiol Turkijos prezidento vaidmuo buvo veikiau simbolinis, nors jis ir galėjo sušaukti visuotinius rinkimus, priimti ar atmesti parlamento priimamus įstatymus ar skirti premjerus, ministrus bei Aukščiausiojo teismo teisėjus.
Šis postas suteikia galimybę pasinaudoti dar 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio karinio perversmo palikimu - teise sušaukti parlamentą, rengti ministrų kabineto posėdžius bei jiems pirmininkauti.
R.Erdoganas, kuris ilgiau nei dešimtmetį dominuoja Turkijos politiniame gyvenime, teigia norįs visiškai išnaudoti suteikiamas konstitucines teises ir sutvirtinti prezidento postą. Manoma, kad R.Erdoganui laimėjus rinkimus, premjeru taptų jam palankus asmuo. Tai leistų ir toliau valdyti Turkiją panašiai kaip iki šiol.
Tokie planai, panašėjantys į didėjantį autoritarizmą, kelia susirūpinimą dėl demokratijos Turkijoje. Praėjusiais metais ministras pirmininkas, kovodamas prieš korupcijos tyrimus, nukreiptus prieš vyriausybę ir jo šeimos narius, pašalino tūkstančius jam nepalankių policininkų ir prokurorų. R.Erdoganas taip pat padidino saugumo tarnybos galias, uždraudė prieigą prie interneto svetainės „Youtube“ ir socialinio tinklo „Twitter“.
„Reuters“ praneša, kad penktadienį iš vieno svarbiausių Turkijos dienraščių „Hurriyet“ atsistatydino redaktorius Enis Berberoglu. Dienraščio atstovai tikina, kad pastarasis pasitraukė savo noru. Tačiau opozicijos parlamentarai bei žiniasklaida teigia, kad atsistatydinimą lėmė politinis spaudimas laikraščio valdžiai.
Žmogaus teises ginančios organizacijos ne kartą reiškė susirūpinimą dėl valdžios spaudimo Turkijos žiniasklaidai, ką įrodo įsigalėjęs redaktorių bei žurnalistų atleidinėjimas.
