Tačiau priešininkai įspėja, kad R.Erdoganas savo rankose ir
taip sugebėjo sutelkti nemažai politinės jėgos. Nerimą ypač kelia
tai, kad premjero įtaka gali dar labiau išplisti.
Iki šiol Turkijos prezidento vaidmuo buvo veikiau simbolinis,
nors jis ir galėjo sušaukti visuotinius rinkimus, priimti ar
atmesti parlamento priimamus įstatymus ar skirti premjerus,
ministrus bei Aukščiausiojo teismo teisėjus.
Šis postas suteikia galimybę pasinaudoti dar 8-ojo praėjusio
amžiaus dešimtmečio karinio perversmo palikimu - teise sušaukti
parlamentą, rengti ministrų kabineto posėdžius bei jiems
pirmininkauti.
R.Erdoganas, kuris ilgiau nei dešimtmetį dominuoja Turkijos
politiniame gyvenime, teigia norįs visiškai išnaudoti suteikiamas
konstitucines teises ir sutvirtinti prezidento postą. Manoma, kad
R.Erdoganui laimėjus rinkimus, premjeru taptų jam palankus asmuo.
Tai leistų ir toliau valdyti Turkiją panašiai kaip iki šiol.
Tokie planai, panašėjantys į didėjantį autoritarizmą, kelia
susirūpinimą dėl demokratijos Turkijoje. Praėjusiais metais
ministras pirmininkas, kovodamas prieš korupcijos tyrimus,
nukreiptus prieš vyriausybę ir jo šeimos narius, pašalino
tūkstančius jam nepalankių policininkų ir prokurorų. R.Erdoganas
taip pat padidino saugumo tarnybos galias, uždraudė prieigą prie
interneto svetainės „Youtube“ ir socialinio tinklo „Twitter“.
„Reuters“ praneša, kad penktadienį iš vieno svarbiausių
Turkijos dienraščių „Hurriyet“ atsistatydino redaktorius Enis
Berberoglu. Dienraščio atstovai tikina, kad pastarasis pasitraukė
savo noru. Tačiau opozicijos parlamentarai bei žiniasklaida teigia,
kad atsistatydinimą lėmė politinis spaudimas laikraščio valdžiai.
Žmogaus teises ginančios organizacijos ne kartą reiškė
susirūpinimą dėl valdžios spaudimo Turkijos žiniasklaidai, ką įrodo
įsigalėjęs redaktorių bei žurnalistų atleidinėjimas.