„Kaip Respublikos Prezidentas prisiekiu savo garbe ir reputacija didžiai turkų tautai ir istorijai saugoti valstybės egzistavimą ir nepriklausomybę“, – sakė R.T.Erdoganas, skaitydamas priesaikos tekstą.
Opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP), kuri kaltina R.T.Erdoganą pažeidus konstituciją, deputatai prieš pat jo prisaikdinimą išėjo iš parlamento sesijos.
Prisaikdinimo ceremonijoje dalyvavo tuzino valstybių Rytų Europoje, Afrikoje, centrinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose vadovai.
Inauguracijoje turėjo dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, tačiau jis atšaukė kelionę dėl padėties paaštrėjimo šalies rytuose, kur vyksta kovos su prorusiškais separatistais.
Ceremonijoje nedalyvavo pagrindinių Vakarų valstybių lyderiai, ir tai gali būti ženklas, kad R.T.Erdoganas vertinamas su tam tikru įtarumu. Jungtinės Valstijos atsiuntė tik savo reikalų patikėtinį Ankaroje.
Po R.T.Erdogano pasitraukimo iš vyriausybės premjero postą perims užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu, senas R.T.Erdogano sąjungininkas, kuris tikriausiai nekonkuruos su Turkijos politiku numeris vienas.
Naujosios vyriausybės sudėtį R.T.Erdoganas turėtų paskelbti penktadienį.
R.T.Erdoganas, kuris premjeru tapo 2003 metais, rugpjūčio 10 dieną laimėjo prezidento rinkimus, įveikęs silpną opoziciją, kuri kaltina jį islamizavimo tendencijomis.
R.T.Erdoganas, kuris aiškiai ketina patekti į istoriją, per prezidentinę penkerių metų kadenciją taps žmogumi, valdžiusiu Turkiją ilgiau nei šiuolaikinės valstybės įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas, kuris respubliką įkūrė ant Osmanų imperijos griuvėsių.
R.T.Erdoganas gali dirbti dvi kadencijas ir taip likti valdžioje iki 2024 metų. Tokiu atveju jam vadovaujant 2023 metais būtų minimos 100-osios šiuolaikinės Turkijos įkūrimo metinės, o jis pats galėtų vaizduoti save istorine figūra, konkuruojančia su M.K.Ataturku.
