B.Obama pabrėžė, kad Baltijos valstybės padarė milžinišką šuolį į priekį, palikdamos užnugaryje sovietinę patirtį. Jis užsiminė apie įspūdingus vaizdus „Baltijos kelyje“, kai visi Baltijos žmonės susirinko ir sudarė milžinišką žmonių grandinę, išreikšdami savo norą būti laisvų valstybių piliečiais.
„Baltijos šalys parodė pasauliui, kokie dalykai įmanomi, kai žmonės vieningai siekia savo tikslų“, - sakė B.Obama. „Mes stipresni, nes esame demokratiškų bendruomenių atstovai. Mes nebijome laisvų rinkimų, laisvų pasirinkimų, laisvos spaudos, stiprių, pilietiškų visuomenių“, - teigė jis.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą žlugdo visų mūsų bendrą viziją. Laisvės ir demokratijos viziją“, - teigė B.Obama. „Tautos turi laisvę pačios spręsti savo likimą. Todėl mes šiandien stovime su Ukrainos žmonėmis, palaikome jų laisvės troškimą“. „NATO organizaciją nėra nukreipta prieš jokią valstybę“, - pabrėžė jis.
„Ne Kijevas destabilizavo Ukrainą. Tai separatistai sukėlė neramumus šioje šalyje. Šie žmonės naudojasi rusiškais ginklais, tankais ir net Rusijos teritorija savo veiksmams, - skėlė B.Obama.
„Taip, kaip nepritarėme Baltijos šalių okupacijai, taip nepritarsime ir Rusijos veiksmams Ukrainoje“, - patikino Vakarų pasaulio lyderis. B.Obama pridūrė, kad Rusijai buvo pasiūlytas demokratijos kelias, tačiau kol kas ji eina teisinių susitarimų ir agresijos keliu. Tas kelias vis dar siūlomas Rusijos žmonėms, tačiau Rusijai teks pakeisti kursą ir palikti Ukrainą ramybėje.
„Tai - išbandymų akimirka. Vaizdai Ukrainoje, separatistų veiksmai primena skaudžią Europos praeitį. Mūsų rankose yra galimybė visa tai pakeisti. Matant visus žiaurius vaizdus yra lengva tapti ciniku. Bet jūs privalote sau pažadėti, kad netapsite cinikais. Kad žengsite optimizmo ir pasikeitimų keliu. Nepraraskite tikėjimo, kad rytojus gali būti geresnis. Mes stovime čia ir kalbamės, nes jūs savu laiku nepasidavėte komunizmui, naciams, okupacijai, kuri bandė sutraiškyti jus ir jūsų tikėjimą. Bet jūs išsilaisvinote ir tapote stipresni“, - rėžė B.Obama.
„Režimai, gniaužiantys žmonių laisvę, pasmerkti žlugti. Teisingumas visada laimės. Anksčiau ar vėliau silpnieji pakelia galvas ir pakyla į kovą“, - sakė jis.
Pažadėjo ginti Po susitikimo su Estijos prezidentu vykusioje spaudos konferencijoje B.Obama daugiausiai dėmesio skyrė saugumo Ukrainoje ir Irake klausimams.
„Politinė parama yra svarbi. Velse dar kartą kalbėsime apie mūsų visų vienybę. Matome, kad Rusijos ekonomika traukiasi, šaliai ateina sunkūs laikai. Kol kas to dar nesimato dėl propagandos, kuriai vadovauja pati Rusijos valdžia. Atidžiai stebime Ukrainos ekonomiką, bandome užtikrinti, kad šalis turėtų priėjimą prie finansinių rinkų. Privalome garantuoti, kad tarptautinė bendruomenė stovi už Ukrainos nugaros trumpuoju laikotarpiu (...) Mes suvieniję pastangas norime išreikšti nuolatinę savo paramą Kijevui“, - teigė JAV prezidentas.
Gyrė Estiją ir žadėjo karinę bazę
„Kaip NATO sąjungininkai, turime penktojo straipsnio įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. Šis įsipareigojimas yra nesulaužomas, tvirtas ir amžinas. Estija niekada nebus viena“, - spaudos konferencijoje Taline sakė B.Obama.
„Estijos pajėgos narsiai ir profesionaliai vykdė misiją Irake bei Afganistane, o mes pagarbiame karius, kurie sudėjo didžiausią auką Afganistane, įskaitant devynis drąsius estus“, – pažymėjo B.Obama.
Pasak jo, Estija yra puikus pavyzdys, kaip kiekviena karinio aljanso narė turėtų tinkamai prisidėti visų 28 NATO šalių kolektyvinės gynybos.
„Estija prisideda visa savo dalimi – visais 2 procentais BVP (bendrojo vidaus produkto) – prie mūsų aljanso gynybos. Kitaip tariant, Estija vykdo savo įsipareigojimus“, – aiškino B.Obama.
JAV prezidentas pranešė, kad planuojamos karinės oro pajėgų pratybos iš Emario bazės Estijoje.
„Šiandien galiu paskelbti, kad iniciatyva apims papildomus oro pajėgų dalinius, orlaivius pratyboms čia, Šiaurės - Baltijos regione. Sutarėme su Estijos sąjungininkais, kad ideali vieta priimti ir remti šias pratybas bus Emario bazė čia, Estijoje“, - kalbėjo B.Obama.
Jis šią iniciatyvą žadėjo vėliau trečiadienį aptarti ir su Lietuvos bei Latvijos prezidentais, kurie taip pat atvyko į Taliną.
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, JAV anksčiau šiemet nusprendė sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją ir atsiuntė po kuopą karių į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.
Partnerystė su Rusija - iliuzija
„NATO ir Rusijos partnerystė jau pamirštas reikalas, ar vis dar verta laikytis 1997 metų susitarimo?“, - klausė estų žurnalistas.
Estijos prezidento manymu, šis susitarimas, kuriuo nusprendžiama nesteigti nuolatinių NATO bazių Rusijos kaimynystėje esančios teritorijose, buvo pagal 1997 metų geopolitinę situaciją, būtina jį peržiūrėti ir nuspręsti ar regione neiškilo naujų grėsmių.
Jeigu esant dabartinei saugumo padėčiai dėl pažeidimų iš Rusijos pusės kai kurios tos sutarties dalys neveikia, tuomet reikia kažką keisti“, – sakė B.Obama per spaudos konferenciją Taline.
B.Obama pažymėjo, kad sudarius tą sutartį 1997 metais „saugumo padėtis pasikeitė, tačiau NATO uždavinys tebėra užtikrinti, kad (Vašingtono sutarties) 5-asis straipsnis nebūtų dviprasmiškas“.
JAV lyderis pridūrė, kad klausimas dėl sutarties su Rusija bus viena iš temų, kurios bus svarstomos ketvirtadienį Velse prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Tačiau svarbiau negu tas dokumentas – patvirtinti, kad nėra jokio dviprasmiškumo 5-ajame straipsnyje, susijusiame su sąjungininkais. Mes padidinome savo dalyvavimą (Aljanso pajėgų) rotacijoje ir norime tuo pasiųsti stiprią žinią“, – sakė jis.
B.Obama pareiškė, kad būtina stiprinti NATO narių gynybinius pajėgumus.
„NATO turi išnagrinėti savo galimybes, įsitikinti, kad jos modernizuotos ir turi atitinkamų išteklių“, – sakė jis.
Aptarta padėtis Ukrainoje
„Per anksti pasakyti, ką reiškia paliaubos. Kol kas nematėme detalių“, - spaudos konferencijoje Taline sakė B.Obama.
JAV prezidentas pabrėžė, kad siekiant krizės sprendimo, Rusija privalo liautis teikti paramą prorusiškiems separatistams ir siųsti savo karius bei karinę techniką į Rytų Ukrainą.
„Ukrainai reikia nuolatinės politinės paramos iš kurios gims sprendimai. Ekonominės, humanitarinės, karinės pagalbos sprendimus. Bus sprendžiama, kaip NATO gali padėti Ukrainai. Mes padvigubinome savo humanitarinės pagalbos kiekius Ukrainai, pakvietėme gydytis ukrainiečių karius. Prieš Ukrainos parlamento rinkimus bus nemažai Rusijos įtakos, kad rinkimai neįvyktų, kad Kijeve būtų kuo daugiau chaoso. Turime būti pasiruošę ateinantiems keliems sudėtingiems mėnesiams. Reikės garantuoti rinkimų skaidrumą.", - JAV prezidento žodžius papildė Estijos prezidentas T.H.Ilvesas.
Skyrė dėmesio Irakui
JAV žurnalistai spaudos konferencijos metu daugiau dėmesio skyrė padėčiai Irake ir galimam atsakui ten siautėjantiems islamistams. B.Obama patvirtino, kad JAV ir toliau stengsis padėti tvarkytis Irako valstybei, tačiau nesikiš į atvirą konfliktą su "Islamo valstybės" teroristais.
Jo teigimu, šalies neįbaugins džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojų „šiurpus“ smurtas, kai dar vienas JAV žurnalistas buvo nužudytas nupjaunant galvą.
Prezidentas pažadėjo, kad „teisingumas bus įvykdytas“, kai JAV patvirtino, jog vaizdo įrašas, kuriame rodoma laisvai samdomo žurnalisto Steveno Sotloffo (Stiveno Sotlofo) egzekucija, yra autentiškas. Tas įrašas buvo paskelbtas praėjus vos dvi savaitėms po to, kai kitame vaizdo įraše buvo parodytas analogiškas amerikiečio reporterio James Foley (Džeimso Foulio) nužudymas.
Per Estijoje surengtą spaudos konferenciją B.Obama sakė, jog tų žurnalistų žūtis tik suvienys amerikiečius. Pasak jo, amerikiečiai to neužmirš, o jų šalis turi ilgas rankas.
Prezidentai susitiko
JAV prezidentas atvyko į sutikimą Estijos prezidentūroje, Kadriorgo rūmuose. Baracką Obamą pasitiko Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, Estijos armijos garbės kuopa bei Estijos diplomatų ir politikų grupė. Prezidentai išklausė abiejų valstybių himnus. Po to JAV prezidentas skyrė laiko pasveikinti jį pasitikusių vaikų grupelę. Su kai kuriais persimetė trumpu pokalbiu, vienai mergaitei asmeniškai pasirašė į užrašų knygelę. Oficialioji susitikimo dalis bus pratęsta abiejų prezidentų pokalbiu rūmuose.
B.Obama pasirašė svečių knygoje ir šiltai bendravo su Estijos prezidentu, kuris neseniai išgyveno asmeninę dramą, kai jo žmona buvo pastebėta viešumoje rodanti jausmus nepažįstamam jaunuoliui. Šiuo metu laukiama po susitikimo turinčios įvykti spaudos konferencijos.
B.Obama atvyko į Estiją
JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį paryčiais atvyko į Estiją, kur susitiks su Baltijos šalių lyderiais ir dar kartą patvirtins Vašingtono įsipareigojimus šių NATO narių saugumui.
JAV lyderio lėktuvas „Air Force One“ Talino Lennarto Meri oro uoste nutūpė 6 val. 25 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
B.Obama Baltijos šalyse vieši pirmąjį kartą nuo savo atėjimo į Baltuosius rūmus 2009 metais. Vizitas vyksta tokiu metu, kai Europa, kaip nuogąstauja kai kurie apžvalgininkai, dėl Rusijos agresijos Ukrainoje yra atsidūrusi prie didelio konflikto slenksčio.
Estijos užsienio reikalų ministras džiaugiasi JAV dėmesiu
Estijos užsienio reikalų ministras, trečiadienį ryte Talino oro uoste sutikęs vizito į šalį atvykusį JAV vadovą, sakė, kad Amerika yra artima Estijos sąjungininkė, o prezidento Baracko Obamos apsilankymas čia NATO viršūnių susitikimo Velse išvakarėse tai patvirtina.
„Nors šiuo metu saugumo klausimai yra svarbiausi, Estija gerai bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis ir kitose srityse - ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją pasaulyje, taip pat kibernetinės gynybos reikaluose“, - sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Paetas.
Pasak ministro, turint galvoje ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, svarbu kalbėti apie tai, kad sąjungininkių buvimas Baltijos regione padidės, o pastaraisiais mėnesiais priimti sprendimai bus ilgalaikiai.
„Rusijos elgesys - jėgos naudojimas, Krymo aneksavimas - smarkiai pakeitė saugumo situaciją Europoje, ir tai turės ilgalaikį neigiamą poveikį“, - sakė U.Paetas, pabrėždamas JAV įsipareigojimo užtikrinti regiono saugumą svarbą.
„JAV veiksmai neabejotinai yra puikus pavyzdys daugeliui kitų NATO narių“, - pažymėjo Estijos URM vadovas.
Dienotvarkė gausi
Iš Estijos, kuri, kaip ir Lietuva bei Latvija, NATO nare tapo 2004 metais, B.Obama trečiadienį vakare išskris dalyvauti Velse rugsėjo 4-5 dienomis vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime.
Taline B.Obama pirmiausiai Kadriorgo rūmuose susitiks su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu. Bus surengta sutikimo ceremonija prie prezidentūros kanceliarijos, o JAV vadovas taip pat paliks įrašą garbės svečių knygoje Pasiuntinių salėje.
Vėliau abu prezidentai surengs derybas ir bendrą spaudos konferenciją.
Po to numatytas B.Obamos ir Estijos premjero Taavi Roivo susitikimas Stenbocko namuose, kuriuose yra įsikūrusi vyriausybės rezidencija, taip pat – JAV prezidento susitikimas su Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiais T.H.Ilvesu, Andriu Bėrziniu ir Dalia Grybauskaite. Visi keturi prezidentai turi padaryti pareiškimą spaudai.
Į vizito programą taip pat įtraukta vieša B.Obamos kalba, kuri bus transliuojama dideliame ekrane Talino centrinėje Laisvės aikštėje.
Aukšto rango B.Obamos padėjėjai sakė, kad prezidentas savo itin simbolinėje kalboje aiškiai pareikš, jog Jungtinės Valstijos laiko neliečiamu NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį Aljanso narių kolektyvinę gynybą, ir netoleruos jokių Rusijos veiksmų prieš Amerikos sąjungininkus.
Paremdamas B.Obamos signalą prieš NATO viršūnių susitikimą Velso kurorte „Celtic Manor“, Aljansas atskleidė planus sustiprinti savo rytinį sparną tūkstančiais greitojo reagavimo pajėgų karių.
Rusija piktai reagavo į tą žinią, sakydama, jog jis įrodo NATO troškimą didinti įtampą su Maskva, taip pat pažadėjo atsakydama sustiprinti savo gynybos priemones.
Rusija antradienį pareiškė laikanti NATO didele „grėsme“, kai Vakarų šalių karinis aljansas paskelbė planuojantis sustiprinti gynybos priemones Rytų Europoje dėl Kremliaus numanomo vaidmens kurstant karą Ukrainoje.
Analitikų nuomone, ši kelionė į Europą žymi itin svarbų momentą B.Obamos kadencijoje – tuo metu, kai politiniai oponentai griežtai kritikuoja prezidento užsienio politiką kaip nesugebančią pažaboti Rusijos prezidento Vladimiro Putino teritorinių ambicijų ir sutramdyti IS džihadistų Sirijoje bei Irake.
„Tai labai dramatiška atmosfera, kurioje Europos saugumo aplinka apvirto aukštyn kojomis, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų ekspertė Heather Conley (Hiter Konli). – NATO prieš devynis mėnesius nebūtų pagalvojusi, kad turės sutelkti dėmesį į kolektyvinės gynybos stiprinimą šiaurės Europoje, tačiau būtent tokioje padėtyje esame šiandien.“
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pajetas) anksčiau sakė: „Saugumas Europoje, nauji saugumo modeliai Europoje ir tolesnė NATO veikla atsižvelgiant į šį kontekstą bus JAV prezidento surengtų derybų tema“.
Pasak U.Paeto, Estija ne kartą kvietė B.Obamą apsilankyti ir būsimasis vizitas turės politinę simbolinę reikšmę.
„Politiškai simboliška, kad JAV prezidentas atvyks čia tiesiai iš Vašingtono, o tada vyks į NATO viršūnių susitikimą Velse“, – sakė estų ministras.
Vizito pabaigoje B.Obama ir T.Roivas susitiks su Estijoje tarnaujančiais JAV kariais ir estų kariais.
Rūpinantis šio labai svarbaus svečio saugumu buvo imtasi precedento neturinčių saugumo priemonių. Estijos vyriausybė šiam tikslui skyrė daugiau kaip 0,5 mln. eurų. B.Obamą saugos maždaug 1,5-1,7 tūkst. estų policininkų, taip pat – JAV saugumo tarnybos pareigūnai.
Estija periodui nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 3 dienos įvedė pasienio kontrolės procedūras jūrų uostuose, oro uostuose ir palei sausumos sieną.
