Tūkstančiai žmonių, apsirengusių Katalonijos spalvomis dryžuotais marškinėliais, mosuojančių mėlynos ir baltos spalvų Škotijos vėliavomis, susirinko saulės atokaitoje prieš demonstraciją, kurioje, kaip tikimasi turėtų dalyvauti pusė milijono žmonių.
Rugsėjo 18 dieną Škotijoje vyksiantis referendumas sustiprino Ispanijos šiaurės rytuose esančios autonominės srities nacionalistų užsidegimą dar aktyviau siekti analogiško plebiscito.
„Dabar atėjo laikas“, – skelbė užrašas ant demonstracijos dalyvių marškinėlių.
Škotijos referendumas vyks praėjus lygiai savaitei po to, kai Katalonija paminės savo Nacionalinę dieną (Diada Nacional de Catalunya), sutrumpintai vadinamą Diada, arba Diena, kai prisimenamas katalonų pajėgų galutinis pralaimėjimas Ispanijai.
„Jei gali balsuoti tokia šalis kaip Škotija, kodėl negalėtų Katalonija?“, – sakė regiono prezidentas Arturas Masas, pasiryžęs lapkričio 9 dieną surengti balsavimą dėl nepriklausomybės, nors tam griežtai priešinasi Madridas.
„Jei Katalonijos gyventojai nori balsuoti dėl jos ateities, praktiškai neįmanoma tam visiems laikams užkirsti kelią“, – sakė A.Masas interviu naujienų agentūrai AFP trečiadienį.
Ketvirtadienio popietę nepriklausomybės šalininkai buriasi dviejose centriniuose Barselonos prospektuose, suformuodami milžinišką V – pirmąją angliško žodžio „vote“ (balsavimas) raidę.
Jie taip pat pastatys 947 simbolines balsadėžes – po vieną kiekvienam Katalonijos municipaliniam rajonui.
Ispanijos nacionalinė vyriausybė griežtai nepritaria katalonų nepriklausomybės siekiui. Planuojamą referendumą ji laiko neteisėtu ir žada jį blokuoti.
„Manau, absurdiška apsimesti, kad taip gali būti, ir manau, jog Ispanijos vyriausybė turės tai suprasti“, – sakė A.Masas.
Pasak jo, referendumas Škotijoje gali palengvinti katalonų kelią į nepriklausomybę.
Madridas nepritaria
A.Masas pažadėjo priimti regioninį įstatymą, kuris, pasak jo, leistų jam suorganizuoti „konsultacinį“ referendumą, tačiau kelią jo siekiams gali užkirsti Ispanijos Konstitucinis Teismas.
Diada minima kaip diena, kai katalonai neteko savivaldos: 1714 metų rugsėjo 11-ąją Barseloną Ispanijos įpėdinystės kare užėmė karaliaus Pilypo V pajėgos.
Prisimenant šią datą, oficialiai ketvirtadienio demonstracija turėjo prasidėti 17 val.14 min. vietos laiku.
Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų jaučiasi supančioti Madrido nacionalinės valdžios, kuri perskirsto jų mokesčius.
Jie siekia visiškai kontroliuoti savo regioną, turintį savą katalonų kalbą ir išsiskiriantį savo kultūra.
„Reikia gerbti mūsų kultūrą, mūsų kalbą ir mūsų tradicijas, bet mes matome, kad šioje valstybėje tai neįmanoma“, – sakė 24 metų doktorantas Bernatas Pi, rankose laikydamas Katalonijos ir Škotijos vėliavas.
Katalonija oficialiai pasiskelbė „valstybe“ 2006 metais, bet vėliau Ispanijos konstitucinis teismas anuliavo šį pareiškimą.
2012 metais Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) atmetė A.Maso reikalavimą suteikti daugiau galių šiam regionui mokesčių ir išlaidų valdymo srityse.
Katalonijai, kuriai tenka penktadalis Ispanijos ekonomikos, skaudžiai smogė finansų krizė 2008 metais; tai paskatino separatistinių lūkesčių bangą.
2012 metais Barselonoje vyko pirmoji iš masinių Diados demonstracijų.
„Prieš trejus metus mes demonstravome Diadoje, o šie metai, mes tikimės, bus lemiami“, – sakė 43-ejų Jordi Fradera (Chordis Fradera), atvykęs į Barseloną ketvirtadienį anksti rytą iš Cheronos miesto,kurį katalonai vadina Žirona.
Tuo tarpu atsiskyrimo priešininkai mano, kad atkirtus save nuo Ispanijos, regioną ištiktų ekonomikos katastrofa.
Taragonos mieste, esančiame į pietus nuo Barselonos, ketvirtadienį Katalonų pilietinė draugija į mitingą kviečia nepritariančius atsiskyrimui ir laikančius nepriklausomybę „aklaviete“.
