Dvi pagrindines Barselonos gatves – Diagonal ir Gran Via, kurios sostinės žemėlapyje išraižo V raidę, užpildė dryžuota, Katalonijos vėliavos spalvų (geltona ir raudona) marškinėliais vilkinti milžiniška minia. Pasak organizatorių, tai gausiausia manifestacija visoje Europos istorijoje.
Šiemet sueina lygiai trys šimtai metų nuo liūdnos katalonams datos, kurie ją ištikimai minėjo kiekvienais metais.1714 metais rugsėjo 11-tą dieną borbonų dinastijos armija paėmė Barseloną, kurios daugiau kaip metus trukusi apsiaustis įkvėpė ne vieną istorinį romaną. Dabar rugsėjo 11-toji Katalonijoje – šventė, vadinama „Diada“ (kat. diena), paskelbta nacionaline Katalonijos diena.
Tačiau tokios dienos, kaip šiandien, Katalonija dar nėra mačiusi. Šalis niekada nėra buvusi taip arti nepriklausomybės vartų.
Dar visai neseniai Katalonijoje apie nepriklausomybę viešai prabildavo tik radikalūs separatistai, o prieš dvejus metus Katalonijos nepriklausomybė įgijo kitą pagreitį. Tuomet švenčiant Katalonijos nacionalinę dieną į gatves išėjo pusantro milijono katalonų, atvirai reikalavusių nepriklausomybės. Netrukus buvo surengti išankstiniai rinkimai, kuriuos laimėjo už nepriklausomybę pasisakančios politinės partijos.
Pernai metais rugsėjo 11-tą dieną katalonai nusprendė pasiekti Baltijos kelių pavyzdžiu ir surengė Katalonijos kelią, kuriame dalyvavo daugiau nei pusantro milijono žmonių. Žmonių grandinė tuomet reikalavo Katalonijos vyriausybės Generalitat prezidento Artūro Maso kuo greičiau surengti referendumą.
Data jau numatyta – lapkričio 9-toji. Tačiau, pasak centrinės Ispanijos vyriausybės Madride, jie padarys viską, jog šis referendumas surengtas nebūtų – ispanai kategoriškai atsisako leistis su Katalonija į kalbas nepriklausomybės klausimu, griebdamiesi Ispanijos konstitucijoje išreikšto „Una y indivisible“ (isp. Viena ir nedaloma) principo.
Tad šiandien į gatves išėję katalonai davė aiškiai Madridui suprasti, jog jie – nepasiduos. "Atėjo laikas“, „Mes išeinam“, „Teisė nuspręsti“ – tokie užrašai mirgėjo ant istorinės dienos manifestantų marškinėlių. Dvi plačiausias Barselonos gatves užplūdo tūkstantinė džiaugsminga minia, plazdėjo begalės „Esteladų“ – Katalonijos nepriklausomybę simbolizuojančių vėliavų. Žmonės į Katalonijos sostinę suplaukė iš visų šalies kampų – jau nuo ryto į Barseloną traukė šimtai nepriklausomybės trokštančius katalonus gabenančių autobusų. Norinčiųjų išreiškti savo valią šventinėje manifestacijoje buvo tiek, jog Katalonijai neužteko savo autobusų ir teko užsisakyti jų iš gretimo regiono – Aragono.
Ceremoniją 17.14 pradėjo šešiolikmetė mergina, kuri pirmą kartą turės teisę balsuoti ir galės dalyvauti referendume, mesdama simbolinį balsavimo biuletenį į urną. Tuo metu skambėjo specialiai šiam įvykiui sukurta daina „Atėjo laikas“, kurios melodiją katalonai pasiskolino iš latvių „Saule, Perkuns, Daugava“. Tūkstantinei miniai galingai nuolat skanduojant „independencia“ (kat. nepriklausomybė) atrodė, jog kelio atgal nėra ir kataonų tauta yra pasiryžusi ir pasiruošusi svarbiamžingsniui.
„Šiandien mes norime, jog būtų pilnos gatvės, rytoj norėsime, jo būtų pilnos urnos. Mes jau įrodėme, jos esame dauguma, jog norime balsuoti už savo ateitį. Šiandien Katalonijos liaudis pati paskelbė lapkričio -9-tosios referendumą. Politikai tą jau žino. Dabar jie privalo vykdyti tautos valią. Tikiuosi, jog tai paskutinė, lemiamoji Diada (kat. diena). Šiandien dienos manifestacija – tai šūvis paskutiniems šimtui metrų iki finalo. Kitais metais mes tikimės nebereikalauti, o tiesiog švęsti nepriklausomybę “ – ceremonijos metu kalbėjo nacionalinės asamblėjos, pastaraisiais metais vedusios katalonus nepriklausomybės keliu, prezidentė Carme Forcadell.
Manifestacijos dalyviai negalėjo atsidžiaugti daugiatūkstantine nepriklausomybės reikalaujančia minia. „Iki šiol mūsų, menančių šią dieną, Barselonoje būdavo vos sauja. Matant šiandien sostinės aikštėje šitiek žmonių, negaliu negalvoti, jog mano šalyje tikrai vyksta kažkas labai svarbaus“ – džiaugėsi iš Manresos atvykęs katalonas Jordi Serra.
„Katalonijos liaudis tiesiog neleis vadovams elgtis kitaip – referendumas turi būti surengtas. Gaila, kad ispanai visiškai nenori to suprasti. Tai tik dar labiau pagilina tarp mūsų esančia prarają“ – sakė barselonietis Santiago Closa.
Rytojaus dieną katalonai klaus – o kas toliau? Kaip surengti referendumą, kurį draudžia Ispanija? Ir ką daryti, jei Katalonijos liaudis nubalsuos už nepriklausomybę? Ar užteks Katalonijai drąsos paskelbti nepriklausomybę, kaip savo laiku pasielgė Lietuva? Ne veltui katalonai pastaruoju metu vis dažniau žvalgosi į Baltijos valstybes.
Sekančią savaitę Katalonijos parlamentas priims konsultacijų įstatymą, kuriuo remiantis Generalitat prezidentas A. Masas ketina surengti Lapkričio 9-tos dienos referendumą. Ispanijos vyriausybė ruošiasi iškart paduoti šį įstatymą į konstitucinį teismą.
„Ispanijos vyriausybė jau turi veikimo planą, jei Katalonija nepaisytų Ispanijos įstatymų ir ruoštųsi rengti nelegalų referendumą“ – šią savaitę grasino Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy. Kalbos apie referendumą, o tuo labiau apie nepriklausomybės paskelbimą, tiesiog šiurpina Madridą. Katalonai savo ruožtu ypač šiaušiasi dėl to, jog Madridas jiems nori uždrausti net ne nepriklausomybę, o tiesiog teisę laisvai pareikšti savo valią.
Katalonai tikisi, jog ledus kelyje į nepriklausomybę jiems pramuš škotai. „Jei Škotija nubalsuos už nepriklausomybę ir Europos Sąjunga atvers jiems duris, Katalonijai tai bus puikus tramplynas “ – neseniai teigė A.Masas britų dienraščiui „Financial times“.
