„(...) Komisijos pradėjo darbą, kaip ir buvo planuota“, - žurnalistams sakė S. Aksionovas ir pridūrė, kad po rinkimų spėlionių dėl galimybės Krymui grįžti į Ukrainos sudėtį nebus.
„Sprendimas (dėl prisijungimo prie Rusijos) yra galutinis ir nesvarstomas. Mūsų istorijoje atverstas naujas puslapis“, - pabrėžė Krymo lyderis.
Sekmadienį dviejų naujų Rusijos Krymo ir Sevastopolio regionų gyventojai renka naują parlamentą ir savivaldos narius. Rugsėjo 14-oji yra svarbiausių Rusijos vyriausybės regioninių institucijų ir regioninių centrų vietos valdžios institucijų rinkimų diena. Šią dieną vyksta apie 6 tūkst. skirtingų valdžios lygių rinkimų, įskaitant tiesioginius 30-ies regionų gubernatorių rinkimus, 14 regioninių parlamentų rinkimus. Kai kurie ekspertai šią rinkimų dieną siūlo vertinti kaip tam tikrą sociologinę apklausą, parodysiančią, kiek padidėjo valdžios populiarumas po įvykių Kryme.
Rusija Krymo aneksiją įvykdė kovo 16 dieną rusakalbiams gyventojams atsisakius pripažinti naują valdžią Kijeve.
Rinkimai vyksta ir daugelyje Rusijos regionų
Sekmadienį regioniniai rinkimai vyksta ir daugelyje Rusijos regionų. Per rinkimus turi būti išrinkti 30-ies iš 85 sričių bei kraštų vadovai, taip pat 14 regioninių parlamentų, be to, daug kur renkama ir vietos valdžia.
Iš viso Rusijoje buvo atidaryta per 64 600 rinkimų apylinkių, paskelbė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininko pavaduotojas Leonidas Ivlevas.
Jis nurodė, kad Rusijoje iš viso atidarytos 64 682 rinkimų apylinkės ir kad 570 tūkst. žmonių dirba rinkimų komisijose 84-iose teritorijose, kur vyksta rinkimai. Tose teritorijose gyvena daugiau kaip 75 mln. registruotų rinkėjų.
Be to, daug kur vyks referendumai.
Rinkėjų aktyvumas per regionų rinkimus visada būna mažesnis, nei per federalinius rinkimus, bet šiais metais politologai ginčijasi tik dėl to, ar rinkėjų aktyvumas bus tiesiog mažas, ar itin mažas.
Regionų partija nedalyvaus
Ukrainos Regionų partija neketina dalyvauti pirmalaikiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose, kurie turi įvykti spalio 26 dieną, sakė partijos prezidiumo pirmininkas ir parlamentaras Borysas Kolesnikovas.
„Regionų partija nedalyvaus rinkimuose“, – sekmadienį trumpoje spaudos konferencijoje Kijeve paskelbė jis politinės jėgos, kuriai iki vasario pabaigos vadovavo atstatydintas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sprendimą.
Jo nuomone, šie rinkimai gali sukelti skilimą šalyje, kai vyksta karas ir žūsta žmonės. „Koks gali būti parlamentas, jei jame nebus atstovaujama ketvirtadaliui šalies?“ – klausė jis.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą B.Kolesnikovas nurodė, kad neketina siekti vietos parlamente jokioje mažoritarinėje apygardoje. Tačiau jis sakė, kad kiti Regionų partijos nariai gali savarankiškai spręsti, ar dalyvauti Rados rinkimuose tokiose apygardose.
Paklaustas, kaip Regionų partija ketina siekti permainų šalyje, jei neturės atstovų naujoje Radoje, B.Kolesnikovas atsakė: „Jei rinkimai vis dėlto įvyks ir bus pripažinti, kuo labai abejoju, yra pasaulinis neparlamentinės opozicijos modelis, yra mažoritarinių apygardų deputatai, kurie atstovaus mūsų interesams.“
