88 metų Alexandru Visinescu kaltinamas vadovavęs „naikinimo režimui“ liūdnai pagarsėjusiame Remniku Serato kalėjime šalies rytuose, kurio viršininku jis dirbo 1956-1963 metais.
„Viršininko pareigas ėjęs kaltinamasis laikydavo politinius kalinius tokiomis sąlygomis, kurios turėjo sunaikinti juos fiziškai – neleisdamas naudotis medicinos priežiūra, ribodamas maitinimą ir šildymą, taip pat skatindamas prieš juos smurtauti“, – sakoma kaltinamajame akte.
Kol A.Visinescu vadovavo tai įstaigai, joje mirė bent 14 kalinių. Daug daugiau patyrė negrįžtamų traumų arba buvo suluošinti stovykloje, pramintoje „tylos kalėjimu“, nes kaliniai būdavo laikomi vienutėse ir neturėjo teisės susitikinėti su lankytojais.
Vienintelis tebegyvenantis to kalėjimo kalinys Valentinas Cristea prisiminė „šaltį, atskirtį, badą“.
Buvęs inžinierius, kuriam dabar 84 metai, 1956-aisiais buvo nuteistas dėl „valstybės paslapčių atskleidimo“ savo tetai, kuri buvo antikomunistinio pasipriešinimo narė. V.Cristea tame kalėjime išbuvo septynerius metus.
„Taisyklės draudė artintis prie sienų, kad negalėtume susikalbėti vieni su kitais Morzės abėcėle“, – jis pasakojo naujienų agentūrai AFP savo namuose Kampinoje į šiaurę nuo Bukarešto. Taip pat buvo draudžiama sėdėti „ant lovos, išskyrus naktį, arba netgi žiūrėti pro langą“.
Kito kalinio – generolo Iono Eremios, mirusio 2003 metais – našlė prisiminė elgesį su jos vyru, kuris buvo nuteistas kalėti 14 metų ir 25 metus praleisti sunkiųjų darbų stovykloje už satyrinį romaną apie sovietų diktatorių Josifą Staliną.
„Vieną žiemos dieną jis buvo priverstas kelias valandas stovėti basas, įsilipęs į ledinio vandens kibirą“, – sakė Nicoleta Eremia.
„Kai grįžo iš kalėjimo, tas stambaus sudėjimo vyras svėrė ne daugiau negu 30 kilogramų ir vos galėjo paeiti“, – pridūrė ji.
Procesas vadinamas Rumunijos Niurnbergu
Žmogau teisių aktyvistai tikisi, kad A.Visinescu byla bus pirmoji iš daugelio – prokurorų taikiklyje yra atsidūrę 35 buvę komunistinio režimo pareigūnai.
„Ši byla ypač svarbi, nes pirmąkart komunistinio teroro įrankiui bus įvykdytas teisingumas“, – sakė Komunistų nusikaltimų ir rumunų tremtinių atminties tyrimų instituto (IICCMRE) vedėjas Radu Preda.
„Neperdedant tai prilygsta Rumunijos Niurnbergui“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje pagarsėjusius nacių lyderių teismus tame Vokietijos mieste po Antrojo pasaulinio karo.
A.Visinescu sako esantis nekaltas ir tik „vykdęs įsakymus“. Jeigu būtų pripažintas kaltu, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Ši byla bus nagrinėjama praėjus ketvirčiui šimtmečio po diktatoriaus Nicolae Ceausescu režimo žlugimo. Komunistinis lyderis buvo sušaudytas kartu su savo žmona Elena 1989 metų Kalėdų dieną po improvizuoto teismo, kuriame jie buvo pripažinti kaltais dėl genocido.
Daug komunistinio laikotarpio pareigūnų liko nenubausti. Nors keli aukščiausio rango lyderiai taip pat buvo nuteisti dėl genocido, daugeliui jų bausmės buvo sušvelnintos, o vėliau jie buvo paleisti dėl pašlijusios sveikatos.
Tačiau didėja spaudimas kruopščiai suregistruoti režimo įvykdytus nusikaltimus, įskaitant daugiau negu 600 tūkst. disidentų įkalinimą nuo 5-o dešimtmečio pabaigos.
Pirmąjį ieškinį prieš 2010 buvusių kalėjimų sargybinių, kurį IICCMRE pateikė 2006 metais, prokurorai atmetė.
Tačiau 2013 metais nauji prokurorai pasiuntė signalą, kad jie jau yra pasiruošę išklausyti skundus, priimdami naujus reikalavimus pasiųsti į teismą A.Visinescu ir kitus veikėjus.
Ekspertai: būtina suasmeninti blogį
Visuomenė gana vangiai reagavo į šią bylą, Rumunijoje tvyrant komunistinių laikų nostalgijai ir nusivylimui dėl šalies kurso, kai ji 2007 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES).
Daugeliui aukų šių bylų nagrinėjimas pradedamas per vėliau, nes daugelis kaltinamųjų yra vyresni negu 80 metų.
Tačiau istorijas Adrianas Cioroianu sako, jog svarbu, „kad už tuos nusikaltimus būtų nubausta ir kad būtų atkurta tiesa“.
R.Preda taip pat įsitikinęs, kad ieškoti teisingumo niekada nebūna per vėlu.
„Turime suasmeninti blogį, kitaip jis gali tapti abstrakcija“, – pažymėjo jis.
Rumunija yra išimtis tarp Centrinės Europos šalių, kurioje dauguma komunistinės epochos lyderių liko nenubausti.
Buvęs Lenkijos autoritarinis vadovas Wojciechas Jaruzelskis pasibaigus Šaltajam karui ramiai gyveno pensijoje, o buvęs Bulgarijos diktatorius Todoras Živkovas teisme buvo išteisintas.
„Šis teismas būtinas, kad žmonės sužinotų apie siaubą, žymėjusį tą epochą“, – sakė Steluta Coposu, kurios brolis Corneliu Coposu – buvęs kalinys ir antikomunistinio pasipriešinimo narys – mirė 1995 metais.
Prognozuojama, kad A.Visinescu byla bus nagrinėjama kelis mėnesius ar netgi metus.
Kliūtimi gali tapti kaltinamojo sveikatos būklė. Jo advokatas Danas Petre sakė AFP, kad yra susirūpinęs dėl savo kliento „prastos fizinės ir psichinės būklės“. Kai kurie tai bylai artimi šaltiniai teigia, kad tai gali būti panaudotas kaip argumentas išteisinti A.Visinescu.
