Žmonės visoje Ukrainoje skuba kamšyti savo butų sienų, klijuoti langų. Be to, didėjant tikimybei, kad artėjančią žiemą teks gyventi be rusiškų dujų, ukrainiečiai tiesiog šluoja bet kokią šildymo įrangą.
Dujų tiekimą Ukrainai Rusija sustabdė dar birželį – esą Kijevas Maskvai skolingas 5,3 mlrd. JAV dolerių (14,4 mlrd. litų) už jau gautas dujas. Ukrainiečiai savo ruožtu teigia, kad Rusija ir taip jiems skolinga 6 mlrd. dolerių dėl per didelės dujų kainos.
Kol abi pusės, padedant Europos Komisijai (EK), bando susitarti bent dėl to, kad dujos būtų tiekiamos per artėjančią žiemą, daugelis ukrainiečių neramiai svarsto, kaip reikės nesušalti. Kijevas turi sukaupęs dujų atsargų, bet jų visai šaliai šią žiemą neužtektų.
Žmonės masiškai perka šildymo įrangą
„Žmonės išsigandę, kad dujų tiekimas visiškai nutrūks“, – sako A.Poležajus. Tam tikra prasme jis gali džiaugtis – vandens šildytuvų ir krosnelių jis parduoda 15 kartų daugiau nei įprastai.
Verslininkas skaičiuoja riebų pelną, nors sandėliai, iš kurių jis perka šildytuvus, ir patys pakėlė jų kainą iki 50 proc. „Kas vienam karas, tas kitam pelnas“, – juokauja A.Poležajus.
Ukrainoje centrinis šildymas paprastai įjungiamas spalio 1-ąją. Kaip ir Lietuvoje, pirmiausia pradedama šildyti viešuosius pastatus – mokyklas, ligonines, o po dviejų savaičių – gyvenamuosius namus.
Tačiau šiais metais trapi vyriausybė Kijeve įspėjo, kad šildymas nebus įjungtas iki pat lapkričio, nors tuo metu temperatūra jau dažniausiai nukrinta žemiau nulio.
Provincijos gyventojams, turintiems nuosavus namus, išeitis paprastesnė: tereikia nusipirkti daugiau malkų, praverčia ir papildoma geležinė krosnelė.
Bet miestiečių pasirinkimas ribotas – jie iš parduotuvių šluoja antklodes, perka vandens šildytuvus ir stengiasi sandarinti kiaurus langus. Žinoma, jei sukaustys 20 laipsnių šaltis, teliks sukryžiuoti pirštus.
Namuose atvės 2 laipsniais
Rusijos ir Ukrainos atstovai derybas dėl dujų tiekimo turėtų atnaujinti šią savaitę Berlyne. Kijevas Maskvai nenusileidžia, nors anksčiau 60 proc. šalyje suvartojamų dujų būdavo rusiškos.
Priežastis – tai, kad rizikuoja ir Rusija. Dujotiekiais, kurie driekiasi per Ukrainą, tiekiama maždaug pusė rusiškų dujų, eksportuojamų į ES šalis.
O jei ukrainiečiai iš nevilties imtų vogti dujas, Rusija teturėtų du pasirinkimus – užsimerkti arba nutraukti dujų tiekimą didžiajai Europos daliai. Smuktų ir pelnas, ir reputacija, nors pastaroji ir žema kaip niekada.
„Žaidžiame „aklą vištą“, o rizika yra labai didelė, – teigia „IHS Energy“ analitikas Andrew Neffas. – Niekas nenori pasitikti žiemos virš galvų kabant tokiai nežinomybei.“
Ukrainos vyriausybė jau garsiai dalija įspėjimus piliečiams, kad jie ruoštųsi sunkiai žiemai.
„Nebus lengva, – teigia premjeras Arsenijus Jaceniukas. – Iš anksto galiu jus įspėti, kad nebus šilta. Bet mes nesušalsime.“
Kijevo meras Vitalijus Klyčko praėjusią savaitę teigė, kad butuose ir namuose, kuriuose įrengtas centrinis šildymas, artėjančią žiemą bus maždaug 2 laipsniais vėsiau nei ankstesniais metais. Be to, karštas vanduo, kurio tiekimas šiemet ir taip vis nutrūkdavo, iš čiaupo bėgs dar rečiau.
Daug ukrainiečių – pavyzdžiui, muzikos mokytoja Ana Gončarova, ieško įvairių būdų, kaip nuvyti šaltį. Moteris pakeitė senus langus naujais, užkamšė savo buto sienas ir prisipirko antklodžių.
„Tikimės, kad nesušalsime, – teigė A.Gončarova. – Tikrai viliuosi, kad kokiu nors būdu susitarsime su Rusija. Civilizuotame pasaulyje tokių dalykų negali vykti.“
Gali pradėti vogti dujas
Rugsėjo pradžioje premjeras A.Jaceniukas informavo visuomenę, kad saugyklose sukaupta apie 167 mlrd. kubinių metrų dujų. Bet šaliai reikia maždaug dar tiek pat atsargų – dvigubai daugiau, tad be rusiškų dujų tektų kliautis minimaliais ištekliais, į Ukrainą siunčiamais atgal iš ES.
Lenkija, Vengrija ir kai kurios kitos šalys pradėjo parduoti dujas, iš pradžių nusipirktas ir importuotas iš Rusijos, Ukrainai.
Tačiau Maskva tokiai praktikai nepritaria – Vengrija, kurios vyriausybė gana palanki Vladimiro Putino režimui, jau užsuko čiaupą. Be to, šioms rytinėms ES narėms pačioms reikia kaupti rezervus – Rusijos elgesys neprognozuojamas.
Kliautis anglimis šiemet taip pat sudėtinga. Dalį pramoninių Ukrainos rytų kontroliuoja prorusiški separatistai, tad anglis Kijevas turi importuoti iš tokių tolimų valstybių kaip Pietų Afrikos Respublika.
Vyriausybė teigia, kad civiliams dujų tiekimą apribos tik po to, kai 30 proc. sumažins energijos tiekimą pramonei. Toks sprendimas dar labiau sudrebintų Ukrainos ekonomiką, kuri šiemet ir taip susitrauks iki 10 proc.
EK siūloma laikinoji sutartis dėl dujų tiekimo galiotų tik iki kitų metų pavasario – Kijevas gautų 5 mlrd. kubinių metrų dujų, už kuriuos iki metų pabaigos sumokėtų 3,1 mlrd. dolerių.
Tačiau Ukrainos pareigūnai protestuoja dėl siūlomos dujų kainos – 385 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Energetikos ministras Juryjus Prodanas tvirtina, kad Kijevas turėtų mokėti tik 268 dolerius.
Analitikas A.Neffas mano, kad Kijevas nepaisys rizikos ekonomikai ir pavojaus žmonių sveikatai bei toliau užims kietą derybų poziciją.
Esą ukrainiečiai atsimena 2009-uosius, kai Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ patyrė nemenkų nuostolių, kai užsuko per Ukrainą į Vidurio ir Rytų Europą besidriekiančius dujotiekius.
O jei su Maskva susitarti nepavyks, Ukraina greičiausiai pradės vogti dujas, skirtas ES šalims, – juk prarasti nebėra ką.
„Rusija jau aneksavo Krymą, separatistai kontroliuoja didžiąją dalį šalies rytų, ekonomika ritasi žemyn. Ukraina jau ir taip daug prarado“, – teigia A.Neffas.
Parengė Gintaras Radauskas
