Preliminarūs visuotinių rinkimų rezultatai bus paskelbti sekmadienį apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o preliminarus išrinktų įstatymų leidėjų sąrašas turėtų paaiškėti sekmadienio vakarą arba pirmadienį.
Palyginti su praėjusiais Seimo rinkimais Latvijoje, rinkėjai šiemet balsavo pasyviau, teigia šalies Centrinė rinkimų komisija.
Tačiau Rygos rinkimų apylinkėse vis vien buvo nusidriekusios norinčiųjų balsuoti eilės. Latvijos naujienų agentūra LETA paskaičiavo, kad norintys balsuoti Rygos rinkimų apylinkėse turėjo sugaišti apie 20 min. laukdami savo eilės.
Apklausos rodo potencialius nugalėtojus
Latvijoje per šeštadienį vykusius parlamento rinkimus daugiausiai balsų surinko valdančiosios koalicijos pagrindinė centro dešinioji partija „Vienybė“, prorusiškas kairysis „Santarvės centras“, konservatyvusis Nacionalinis aljansas (NA) bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta balsavusių rinkėjų apklausa.
Apklausa, kurią atliko Rygos P.Stradinio universiteto viešųjų komunikacijų institutas ir aukštoji verslo mokykla „Turyba“, rodo, jog į Seimą veikiausiai taip pat pateks nauja partija „Iš širdies – Latvijai“ ir Latvijos regionų aljansas.
Apklausos duomenimis, už „Vienybę“ balsus atidavė 25,7 proc. savo pasirinkimą nurodžiusių rinkėjų, už „Santarvės centrą“ - 19,4 proc., už Nacionalinį aljansą - 18,9 proc., už ZZS - 18,5 proc., už „Iš širdies – Latvijai“ - 6,8 proc., o už Latvijos regionų aljansą - 6,2 procento.
27 proc. apklaustų rinkėjų atsisakė nurodyti, kuri partija pelnė jų palankumą.
Per balsavusiųjų rinkėjų apklausą buvo apklausti 7 747 rinkėjai, iš jų 5 645 nurodė savo pasirinkimą, o 2 102 – atsisakė tai padaryti.
Linko rinktis žinomą „blogį“
Kita valdančioji koalicija Latvijoje veikiausiai bus labai panaši į besitraukiančiąją, naujienų agentūrai BNS sakė politologai, komentuodami rinkėjų, dalyvavusių šeštadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, apklausos rezultatus.
Kaip nurodė analitikas Filipas Rajevskis, tvyrant įtampai santykiuose su didžiąja kaimyne Rusija dėl Ukrainos krizės rinkėjai linko rinktis žinomą „blogį“.
Tokios nuotaikos, anot jo, lėmė tai, kad daugiausia balsų gavo pačios populiariausios politinės partijos.
Tuo pat metu kai kurie rinkėjai galėjo balsuoti už kairiąją partiją „Iš širdies - Latvijai“ (NSL), kurią anksčiau šiais metais įkūrė buvusi Latvijos valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, jei norėjo parodyti nepasitenkinimą valdžioje esančiomis politinėmis jėgomis.
Vis dėlto, kaip nurodė F.Rajevskis, balsavusiųjų apklausos rezultatai leidžia teigti, kad kita valdančioji koalicija bus labai panaši į tą, kuri jau buvo.
Sociologas Arnis Kaktinis sutiko su F.Rajevskiu ir dėl būsimos valdančiosios koalicijos sudėties ir dėl motyvų, kurie paskatino žmones balsuoti už naujas politines partijas – NSL bei Latvijos regionų aljansą (LRA), kelių regioninių partijų susivienijimą.
A.Kaktinio nuomone, balsų skaičius, atiduotas už LRA ir NSL, rodo, jog šios dvi politinės scenos debiutantų jėgos pateks į Seimą todėl, jog dalis rinkėjų nėra patenkinti esamomis partijos.
Užfiksuota pažeidimų
Saugumo policija pranešė apie suaktyvėjusius bandymus pirkti rinkėjų balsus, tokių atvejų buvo užregistruota daugiau nei prieš trejus metus vykusiuose rinkimuose į Seimą.
Apie balsų pirkimą buvo pranešima visą dieną iš visų Latvijos regionų, bet "pirmauja" Rygos priemiesčiai.
Užfiksuotas papirkinėjimo atvejis Kuldygos mieste Latvijos vakaruose, kai sportiniu kostiumu vilkintis vyras priėjo prie rinkimų apylinkėje stoviniuojančios grupelės žmonių ir pasiūlė jiems pinigų, jei jie balsuos už tam tikrą kandidatų sąrašą.
Latvijos teisėsaugos institucijos šeštadienį gavo 13 pranešimų apie numanomus rinkimų agitacinės kampanijos taisyklių pažeidimus, vykstant parlamento rinkimams, nurodė policijos atstovė.
Policijos atstovė Zanė Araja sakė BNS, kad dėl penkių pranešimų pradėti administraciniai tyrimai.
Apie keturis numanomus rinkimų kampanijos pažeidimus pranešta Rygos regione. Du pranešimai gauti šiaurės rytiniame Vidžemės regione, trys – vakariniame Kuršo regione, dar keturi – rytiniame Latgalos regione.
Penktadienį policijai pranešta apie penkis politinės reklamos taisyklių pažeidimus.
Agresijos Ukrainoje atspindžiai
Iš viso rinkimuose į šimto vietų Seimą dalyvauja 1 156 kandidatai, atstovaujantys 13 politinių partijų ir rinkimų blokų, tačiau peržengti 5 procentų slenkstį ir laimėti vietų būsimajame parlamente gali tikėtis tik penkios politinės partijos.
Vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu dėl jos agresijos Ukrainoje, priėmusi sprendimą didinti išlaidas krašto gynybai ir kartu su kaimynėmis Lietuva bei Estija spausdama NATO dislokuoti regione daugiau savo pajėgų.
Rimčiausia valdančiosios koalicijos varžovė rinkimuose yra prorusiška kairiųjų partija „Santarvės centras“, kurios pagrindinis elektoratas yra etniniai rusai, sudarantys apie ketvirtadalį Latvijos gyventojų, kurių iš viso yra kiek daugiau nei 2 milijonai.
„Manau, labiausiai tikėtina, jog turėsime tą pačią centro dešiniųjų koaliciją, kokią matome dabar. Pagrindinė priežastis yra Rusijos agresija Ukrainoje“, - sakė Rytų Europos politikos studijų centro vykdomasis direktorius Andis Kudoras.
„Latvijos partijoms būtų sunku pasiaiškinti rinkėjams, jei jos sudarytų koaliciją su „Santarvės centru“, kuris nesmerkia Rusijos agresijos“, - sakė jis.
Latvijos viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS atlikta apklausa parodė, kad 32,5 proc. respondentų ketina balsuoti už dabartinę keturių partijų koaliciją, o 27,5 proc. - už opoziciją, kuriai priklauso „Santarvės centras“ bei nauja partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL). Ją gegužę įkūrė buvusi valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, ir ši partija yra vienintelė šeštadienį vyksiančių rinkimų debiutantė.
SKDS apklausa taip pat parodė, kad 30,4 proc. respondentų dar nėra apsisprendę, už ką balsuos, arba apskritai neketina dalyvauti rinkimuose.
Taupymas
Latvija, kurios ekonomika šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje (ES), dažnai pateikiama kaip sėkmingos biudžeto taupymo politikos pavyzdys.
Siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.
Tuomet šalis drastiškai apkarpė išlaidas, atlyginimus ir sumažino valstybės tarnautojų skaičių, siekdama išlaikyti latą susietą su euru.
Už griežtą ekonominio taupymo politiką, leidusią Latvijai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių ES, šalis šiais metais buvo priimta į euro zoną.
Tačiau visuomenė yra sudirgusi dėl ne vienus metus besitęsiančio griežto taupymo ir didžiulio nedarbo, todėl valdančioji koalicija rinkimų kampanijos metu dėmesį sutelkė į santykius su ES ir Rusija, o ne ekonomikos klausimus.
„Absoliuti dauguma Latvijos žmonių - tiek latviai, tiek rusakalbiai, yra nepatenkinti situacija šalyje“, - sakė viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS vadovas Arnis Kaktinis.
63 metų L.Straujuma premjero poste pakeitė Valdį Dombrovskį, kuris nepaisant skausmingų taupymo priemonių buvo dukart perrinktas vyriausybės vadovu ir tapo ilgiausiai dirbusiu premjeru per visą šalies istoriją.
Jis atsistatydino priimdamas politinę atsakomybę dėl daugiau nei penkias dešimtis gyvybių nusinešusios stogo griūties Rygos prekybos centre „Maxima“ 2013 metų lapkričio 21-ąją.
Prorusiška partija - tarp populiariausių
Prorusiškas „Santarvės centras“ visą laiką yra tarp populiariausių partijų Latvijoje, tačiau dar nė karto nebuvo vyriausybėje. Daugiausiai už šią partiją balsuoja etniniai rusai, kurie sudaro beveik 21 proc. visų rinkėjų.
Ši partija pasisako už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antros valstybinės kalbos statusas, ir neseniai balsavo prieš Seimo rezoliuciją, kurioje reiškiama parama Ukrainai, susidūrusiai su Rusijos agresija.
„Santarvės centro“ lyderis, Rygos meras Nilas Ušakovas ne kartą pabrėžė Latvijos ekonominių ryšių su Rusija svarbą.
„Jei kalbėtume apie mūsų politiką Rusijos atžvilgiu, neabejotinai būčiau labiau pragmatiškas“, - sakė jis.
„Turime pasinaudoti Rusijos rinka, pritraukti rusų turistus. Turime stengtis turėti naudos iš to, kad esame Rusijos, kuri tikrai padeda mūsų ekonomikai, kaimynai“, - pabrėžė Latvijos sotinės meras.
Praėjusį mėnesį N.Ušakovas sukėlė pasipiktinimo bangą pareiškęs, kad jeigu būtų galimybė rinkti politikus Rusijoje, „ko gera, šiuo metu geriausias pasirinkimas būtų prezidentas Vladimiras Putinas“.
Pasak apklausų organizatorių, „Santarvės centras“, palaikantis glaudžius ryšius su V.Putino partija „Vieningoji Rusija“, šeštadienį gali surinkti 24 proc. balsų.
Tačiau analitikai sutaria, kad ši partija tikriausiai niekada nebus valdžioje.
„Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais visas Latvijos vyriausybes sudarydavo įvairios... koalicijos, atstovaujančios etninių latvių interesams“, – sakė Latvijos universiteto profesorius Daunis Aueras.
„Rusakalbiai yra nuolatinė politinė opozicija, ir veikiausiai liks tokiais po 2014 metų parlamento rinkimų“, – pridūrė jis.
