Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmadienį paskelbė, jog šių mokslininkų atradimai padėjo paaiškinti, kaip smegenys sukuria „mus supančios erdvės žemėlapį ir kaip mes sugebame rasti kelią sudėtingoje aplinkoje“.
Autoritetingas Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ anksčiau prognozavo, kad prestižinis apdovanojimas medicinos srityje gali atitekti amerikiečiui fiziologui D.Juliui, atradusiam skausmo receptorius, reaguojančius į įvairius skausmą sukeliančius veiksnius, temperatūrą ir paprikoms aitrų skonį suteikiančią medžiagą.
„Davido Juliaus atradimai leido mums daug geriau suprasti, kaip veikia pojūčiai, ir visiškai naujų galimybių gaminti vaistus nuo lėtinio skausmo“, – rašė „Dagens Nyheter“ mokslo naujienų skilties redaktorė Maria Gunther.
Tačiau Nobelio komitetas apdovanojimą medicinos srityje nusprendė skelti perpus ir vieną dalį skirti J.O'Keefe'ui, o kitą – norvegams Moseriams.
Erdvinio orientavimosi sistema
„Kaip mes žinome, kur esame? Kaip randame kelią iš taško A į tašką B? Kaip mes sugebame taip išsaugoti informaciją apie maršrutą smegenyse, kad antrą kartą kelią jau žinome? Šių metų Nobelio premijos laureatai atrado GPS žmogaus smegenyse – tai leidžia orientuotis erdvėje“, – paskelbė Nobelio komitetas.
„Šie atradimai išsprendė problemą, kuri šimtmečius rūpėjo filosofams ir mokslininkams“, – sakoma instituto pranešime, kuriuo informuojama apie paskirtą premiją, įskaitant 8 mln. Švedijos kronų (apie 3,04 mln. litų) piniginę jos dalį.
Londono universitetinio koledžo darbuotojas J.O'Keefe'as pirmąją šios sistemos dalį atrado 1971 metais, aptikęs tam tikro tipo nervinių ląstelių, kurios visuomet tapdavo aktyvios, kai tiriamoji žiurkė atsidurdavo tam tikroje patalpos vietoje.
Praėjus 34 metams May Britt ir Edvardas Moseriai, dirbę Trondheime įsikūrusiame Norvegijos mokslo ir technologijos universitete, atrado kitokio tipo neuronų, sukuriančių koordinačių sistemą, leidžiančią tiksliai pasirinkti kelią, nurodė Nobelio komitetas.
Pranešime nurodoma, kad smegenų erdvinio orientavimosi sistemos tyrimai gali „padėti mums suprasti mechanizmą, lemiantį niokojantį erdvinės atminties praradimą“, kuris pasireiškia žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga.
Praėjusiais metais Nobelio medicinos premija už svarbius tyrimus, padedančius suprasti, kaip baltymai ir kitos medžiagos yra pernešamos ląstelių viduje, atiteko dviem amerikiečiams biologams Jamesui Rothmanui bei Randy Schekmanui ir Vokietijoje gimusiam tyrėjui Thomui Suedhofui.
Spėlionės dėl taikos ir literatūros premijų
Nobelio premijų teikimo sezono pradžioje pirmiausia paskelbiami trijų mokslo kategorijų, įskaitant fiziką – antradienį ir chemiją – trečiadienį, laureatai.
Tačiau bene labiausiai spėliojama, kam atiteks prestižinė Nobelio taikos premija, kurios laureatas paaiškės penktadienį.
Šiais metais pretendentų į taikos premiją sąrašas buvo rekordiškai ilgas – 278 pavardžių. Nors sąrašas slaptas, kai kuriuos vardus atskleidė jų siūlytojai. Tarp jų paminėtas ir JAV elektroninio šnipinėjimo mastą atskleidęs Edwardas Snowdenas, kurio kandidatūrą pateikė du Norvegijos parlamento nariai.
Buvusio JAV žvalgybos analitiko E.Snowdeno pasirinkimas būtų vertinamas prieštaringai, nes „daugelis jį telaiko išdaviku ir nusikaltėliu“, sako Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) direktorius Kristianas Bergas Harpvikenas – vienas iš kelių analitikų, skelbiančių potencialių laureatų sąrašus.
Kita vertus, iš penkių narių sudarytas Nobelio komitetas gali apdovanoti E.Snowdeną, Jungtinių Amerikos Valstijų laikomą bėgliu ir gavusį prieglobstį Rusijoje, siekdamas „pabrėžti Nobelio komiteto nepriklausomybę“ nuo Norvegijos ir JAV valdžios, rašo portalas Nobeliana.com, vadovaujamas iškilių norvegų Nobelio premijos istorikų.
Tačiau kiti prielaidas dėl E.Snowdeno laiko nerimtomis.
„Sprendžiant iš praeities, to nenumatau. Tai būtų pernelyg kontroversiška, o skandinavai pernelyg žavisi JAV“, – Stokholme įsikūrusios organizacijos „Civil Rights Defenders“ vadovas Robertas Haardhas sakė naujienų agentūrai AFP.
Popiežius Pranciškus – pagrindinis favoritas Airijos lažybų bendrovės „Paddy Power“ sąraše – irgi būtų prieštaringai sutiktas pasirinkimas.
„Itin neteisingas turto pasiskirstymas pasaulyje yra žalingas taikai. Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į neturtingųjų likimą ir naujo požiūrio į plėtrą bei ekonominį perskirstymą reikalingumą“, – sakoma PRIO direktoriaus prognozėje.
Tačiau kritikai pabrėžia, kad sprendimas skirti Nobelio taikos premiją Katalikų Bažnyčios vadovui provokuotų tokius pat nepatenkintus pareiškimus, kurių buvo girdėti po JAV prezidento Baracko Obamos apdovanojimo 2009 metais, kai jis tame poste dar nebuvo dirbęs nė metų.
Tuomet daugelis skundėsi, kad B.Obamai premija buvo skirta siekiant paskatinti jį daryti gerus darbus ateityje, o ne už jau pasiektus nuopelnus.
Tarp kitų favoritų buvo minima 17-metė Malala Yousafzai, kurią 2012 metais sunkiai sužeidė Talibano kovotojai, nusiteikę prieš mergaičių švietimą, ir Kongo gydytojas Denisas Mukwege'as.
Nors analitikai įsitikinę, kad Nobelio taikos premija vargu ar galėtų būti skiriama už veiksmus, susijusius su konfliktais Ukrainoje arba Artimuosiuose Rytuose, Nobelio komitetas gali nuspręsti atkreipti dėmesį į tarptautinį saugumo bendradarbiavimą, kaip buvo padaryta praėjusiais metais, kai ši premija buvo skirta Cheminių ginklų uždraudimo organizacijai (OPCW).
„Ko mums itin reikia šiuo metu – tai naujo daugiašalio bendradarbiavimo įvertinimo“, – Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI) vadovas Ianas Anthony sakė AFP.
Sprendimas skirti apdovanojimą institucijai, tokiai kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), galėtų „sutelkti žmonių mintis“, kaip būtų galima išspręsti konfliktus, panašius į šiuo metu krečiančius Ukrainą, nurodė jis.
Ne mažiau keblu nuspėti, kam atiteks Nobelio literatūros premija.
Lažybų organizatorių favoritu šiemet vėl tapo japonų rašytojas Haruki Murakami, tačiau literatūros kritikams dėl jo galimybių kyla tam tikrų abejonių.
Nobelio premijų teikimo sezoną spalio 13-ąją vainikuos laureato paskelbimas ekonomikos srityje, kurioje tradiciškai labiausiai sekdavosi amerikiečiams.
Kiekvieną premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (879 tūkst. eurų arba 3,03 mln. litų). Dažnai nutinka, jog tiksliųjų mokslų kategorijų premijos padalijamos dviem ar daugiau laureatų, o kai kada taip pasitaiko ir teikiant Nobelio taikos premiją.
Parengė Gintaras Radauskas
