Kaip savo paskyroje tinkle „Twitter“ pranešė Latvijos kariškiai, pirmadienį Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje už 14,4 jūrmylių nuo Latvijos teritorinių vandenų užfiksuota Rusijos laivynu priklausanti „Stereguščij“ klasės fregata, o už 30 jūrmylių - „Kilo“ klasės povandeninis laivas.
Tai jau antras kartas pirmadienį, kai rusų karo laivai priartėja prie Latvijos teritorinių vandenų. Kaip jau skelbė lrytas.lt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, apie 14,1 jūrmylių nuo Latvijos teritorinių vandenų, užfiksuotas Rusijos kariuomenės paramos povandeniniams laivams laivas CC-750.
Panašių incidentų latviai yra registravę ir anksčiau. Rugsėjo 29 d. Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, maždaug 14,4 jūrmylės nuo šalies teritorinių vandenų, buvo užfiksuota Rusijos karinio jūrų laivyno „Stereguščij“ klasės fregata „Boikij 532“.
Toks pats paramos laivas CC-750, koks užfiksuotas naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kartu su povandeniniu laivu maždaug 10 jūrmylių nuo Latvijos teritorinių vandenų buvo užfiksuotas ir rugsėjo 3 d.
Apie pastebėtus laivus
„Stereguščij“ klasės laivai yra naujausios klasės laivai Rusijos laivyne. Šiuo metu Rusija turi keturis šios klasės laivus, visi įeina į Baltijos laivyno sudėtį. Dar penki tokie laivai yra statomi.
Šios klasės laivai pradėti statyti nuo 2001 m., o į Rusijos laivyno sudėtį įeina nuo 2008 m.
Kiekvieno laivo įgulą sudaro 99 žmonės.
Laivai aprūpinti neblogomis radiolokacinėmis ir radioelektroninėmis sistemomis, ant denio gabena vieną sraigtasparnį, yra ginkluoti 332 šūvių 100 mm artilerine sistema АУ А-190, 30 mm zenitinėmis sistemomis, raketomis, kovai su povandeniniais laivais skirta įranga.
„Kilo“ klasės povandeniniai laivai Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje statyti nuo 1982 m. iki 2000 m. Jie kartais vadinami „Varšaviankomis“ dėl to, kad pačioje šių laivų statybos pradžioje buvo planuojama jais aprūpinti Varšuvos sutarties bloko valstybes.
Žinomos mažiausiai šešios šios klasės povandeninių laivų modifikacijos.
„Kilo“ klasės povandeniniai laivai gali panerti į 300 metrų gelmę (maksimalus panirimo gylis - 350 metrų), įgulą sudaro 52 žmonės.
Povandeniniai laivai aprūpinti 533 mm kalibro torpedomis, povandeninėmis minomis, smogiamuoju raketų kopleksu.
Vakaruose šie povandeniniai laivai kartais pravardžiuojami „juodąja skyle“ dėl savo galimybių taikinį aptikti dar iki to momento, kol priešas pastebi juos pačius.
