„Norvegijos Nobelio komitetas nusprendė, kad 2014 metų Nobelio taikos premija bus paskirta Kailashui Satyarthi ir Malalai Yousafzai už jų kovą su vaikų ir jaunuolių priespauda bei už visų vaikų teisę į švietimą“, - paskelbė žiuri Osle.
Moksleivė M.Yousafzai, kuriai dabar 17 metų, prieš dvejus metus į galvą pašovė Talibano smogikas, kai ji užsitraukė šio islamistų judėjimo rūstybę dėl savo pastangų užtikrinti Pakistano mergaičių teisę į švietimą.
Pakistano moksleivė M.Yousafzai sakė esanti pagerbta pasirinkimo suteikti jai Nobelio premiją.
„Jaučiuosi esanti pagerbta tuo, kad esu išrinkta Nobelio (premijos) laureate“, – pasakė ji Birmingame, Anglijoje, kur ji dabar gyvena.
„Aš didžiuojuosi, kad esu pirmoji pakistanietė ir pirmoji jauna moteris, ar pirmasis jaunas asmuo, pelnęs šį apdovanojimą“, – sakė M.Yousafzai.
Septyniolikmetė Nobelio taikos premijos laimėtoja pasakė, kad šį apdovanojimą skirsianti „neturintiems balso“.
„Šis apdovanojimas yra visiems vaikams, kurie neturi balso, kurių balsai privalo būti girdimi“, – pabrėžė M.Yousafzai.
Mergina taip pat pakvietė Indijos ir Pakistano ministrus pirmininkus atvykti į premijos įteikimo ceremoniją, kurioje ji dalyvaus kartu su Indijos vaikų teisių aktyvistu Kailashu Satyarthi, su kuriuo ji pasidalijo šį prestižinį apdovanojimą.
„Aš asmeniškai prašau abiejų – gerbiamo ministro pirmininko Narendros Modžio ir gerbiamo ministro pirmininko Nawazo Sharifo – prisidėti prie mūsų“, – pasakė ji.
K.Satyarthi palaikė velionio Indijos lyderio Mahatmos Gandhi tradiciją ir vadovavo įvairiems taikiems protestams, „sutelktiems į pragaištingą vaikų išnaudojimą dėl finansinės naudos“, nurodė Nobelio komitetas.
„Nobelio komitetas laiko svarbiu momentu, kad hinduistas ir musulmonė, indas ir pakistanietė susivienijo bendroje kovoje už švietimą ir prieš ekstremizmą“, – sakė komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas.
„Buvo apskaičiuota, kad mūsų dienomis pasaulyje yra 168 mln. dirbančių vaikų, – pabrėžė jis. – 2000 metais tas skaičius buvo 78 mln. didesnis. Pasaulis labiau priartėjo prie tikslo eliminuoti vaikų darbą.“
M.Yousafzai tapo visų laikų jauniausia Nobelio premijos laureate, pranokdama netgi Australijoje gimusį Britanijos mokslininką Lawrence'ą Braggą, kuris 1915-aisiais, būdamas 25 metų, pasidalijo Nobelio fizikos premiją su savo tėvu Williamu Henry Braggu.
M.Yousafzai 2012 metais buvo užpulta kaukėtų smogikų, kai važiavo mokyklos autobusu Svato slėnyje Pakistano šiaurės vakaruose.
Ataka buvo bausmė už jos tinklaraštį, kurį jaunoji aktyvistė pradėjo rašyti Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapyje urdu kalba, protestuodama prieš Talibano pastangas uždrausti moterų ir mergaičių švietimą.
Pasveikusiai po sunkaus sužalojimo M.Yousafzai buvo nesaugu grįžti į Pakistaną, todėl ji persikėlė į Didžiąją Britaniją ir įkūrė savo fondą bei palaikė įvairias vietos organizacijas, besirūpinančias vaikų švietimo problemomis Pakistane, Nigerijoje, Jordanijoje, Sirijoje ir Kenijoje.
Be auksinių medalių, kuris šiems laureatams bus įteiktas per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, jiedu taip pat pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) piniginį prizą.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija atiteko tarptautinei Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) už pastangas sustabdyti cheminių ginklų naudojimą, šiurpinusį pasaulį nuo Pirmojo pasaulinio karo ir nacių režimo dujų kamerų iki Sirijos pilietinio mūšio lauko.
Apdovanojimas už indėlį siekiant taikos pasaulyje yra paskutinė iš šiais metais paskirtų originalių Nobelio premijų.
Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.
Pakistanas švenčia
Pakistano vyriausybės vadovas Nawazas Sharifas pasveikino kovos už vaikų teisę į švietimą aktyvistę Malalą Yousafzai laimėjus Nobelio taikos premiją ir pavadino šią paauglę „šalies pasididžiavimu“.
„Ji yra Pakistano pasididžiavimas. Jos dėka jos tautiečiai jaučia pasididžiavimą. Jis pasiekimas neturi analogų ir yra neprilygstamas. Viso pasaulio mergaitės ir berniukai turi imti pavyzdį iš jos kovos ir atsidavimo“, - sakoma premjero pareiškime.
Malala 2012 metais savo gimtajame regione Pakistano šiaurės vakaruose buvo pašauta Talibano smogikų, kurie keršijo už jos pastangas kovojant dėl mergaičių teisės lankyti mokyklą.
Pakistanietės gyvybę išgelbėjo gydytojai Didžiojoje Britanijoje, kur ji dabar gyvena.
2013 metais Malalai buvo skirta prestižinė Europos Sąjungos Sacharovo premija už minties laisvę, pernai ji taip pat buvo nominuota Nobelio taikos premijai.
Indijos aktyvistas Kailashas Satyarthi penktadienį sakė, jog jam „malonu“, kad laimėjo Nobelio taikos premiją, kurią pavadino „mūsų kovos už vaikų teises pripažinimu“.
60 metų K.Satyarthi taip pat padėkojo Nobelio komitetui už tai, kad jis „pripažino sunkią padėtį milijonų vaikų, kenčiančių šiame šiuolaikiniame amžiuje“, pranešė naujienų agentūra „Press Trust of India“.
Indijos vaikų teisių aktyvistas K.Satyarthis pareiškė, kad jam ir pakistanietei Malalai Yousafzai paskirtą Nobelio taikos premiją dedikuoja vaikams vergijoje, skelbia „Reuters“.
„Tai apdovanojimas visiems vaikams, kurie vis dar kenčia vergiją, priverstinį darbą ir prekybą žmonėmis“, - televizijos naujienų kanalui CNN-IBN sakė K. Satyarthis.
Varžėsi rekordiškai daug kandidatų
Nobelio komitetas šiemet apsvarstė rekordiškai daug kandidatų – 278, tačiau žinomi tik tie vardai, kuriuos paskelbė jų teikėjai.
Komiteto svarstymai truko beveik iki paskutinės minutės, o sprendimas buvo priimtas tik praėjusią savaitę, pranešė Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK.
Transliuotojas, kai kada, tačiau ne visuomet, sugebėdavęs teisingai nuspėti laimėtoją, savo tinklalapyje rašė, jog vienais favoritų laikoma įtakinga Tuniso profsąjunga UGTT ir tos šalies prezidentas Moncefas Marzouki.
„Profsąjunga rytoj gali įveikti Malalą“, – sakoma tame pranešime.
UGTT buvo nominuota dėl jos vaidmens Tuniso demokratinės transformacijos procese, tarpininkaudama politinėms deryboms, kurias vainikavo po revoliucijos parengtos konstitucijos pasirašymas.
M.Marzouki, nuosaikiųjų islamistų partijos „Ennahda“ sekuliarusis sąjungininkas, tapo pirmųjų rinkimų Tunise po diktatoriaus Zine'o El Abidine'o Ben Ali nuvertimo 2011 metais prezidentu.
Ekspertai taip pat prognozavo, kad kai kurie Rusijos opozicijos veikėjai arba organizacijos galėtų būti pasirinkimas Nobelio komitetui.
„Rusijos politikos Ukrainoje, Krymo aneksavimo ir abejojimo sienomis, ... taip pat ir to, kaip Kremlius elgiasi su disidentais, Nobelio komitetas negali ignoruoti“, – sakė Antoine'as Jacobas. Jis yra parašęs „Nobelio premijų istoriją“ („Une histoire du prix Nobel“).
Tarp galimų laureatų minimas demokratiją remiantis Maskvos laikraštis „Novaja gazeta“, kurį 1993 metais su taikos premijos pinigų dalimi padėjo įsteigti Michailas Gorbačiovas.
Tai vienas iš nedaugelio Rusijoje dar likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių; keli šio laikraščio žurnalistai buvo nužudyti, tarp jų – Ana Politkovskaja, kuri atskleidė didžiulius žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje.
Popiežius Pranciškus, pasisakantis už kovą su skurdu, tapo lažybų organizatorių favoritu.
„Mūsų dienomis viskas paklūsta konkurencijos dėsniams ir stipriausiųjų išlikimui, kur galingieji minta neturinčiais galios“, – pirmasis iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius karčiai komentavo viename savo pamoksle praėjusiais metais.
Ekspertai taip pat kėlė prielaidą, jog šių metų Nobelio taikos premija galėtų būti skirta buvusiam žvalgybos analitikui Edwardui Snowdenui, atskleidusiam JAV vykdomo pasaulinio elektroninio šnipinėjimo mastą.
Tačiau dauguma ekspertų sakė, kad sprendimas skirti jam Nobelio premiją, įskaitant 878 tūkst. eurų (3,03 mln. litų) piniginį prizą, būtų prieštaringai įvertintas.
Buvusį JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) analitiką E.Snowdeną pasiūlė du Norvegijos parlamentarai. Praėjusį mėnesį E.Snowdenui, laikraščiui „The Guardian“ ir žmogaus teisių bei aplinkosaugos aktyvistams buvo paskirta alternatyvi 210 tūkst. dolerių premija „Right Livelihood Award“.
Tačiau iš prieglobstį jam suteikusios Rusijos šis amerikietis bėglys neseniai sakė, jog „kažkaip nepanašu, kad Nobelio komitetas paremtų“ jį tikrąja Nobelio premija.
