Kad B.Obamos pradedama šalintis, iš dalies logiška. Jau po dvejų metų JAV turės naują prezidentą, o dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas į juos sugrįžti jau nebegalės.
Bet kai kurie demokratai įsitikinę: B.Obama vis vienišesnis ir dėl to, kad nuo pat pirmosios savo kadencijos pradžios kliaujasi ne visa partija, o nedideliu patarėjų ratu. Svarbių sąjungininkų Kapitolijuje jam, atrodo, net nereikia.
„Mūsų prezidentas išskirtinai nepriklausomas, – mano ilgą laiką buvusio Amerikos lyderio Billo Clintono patarėju dirbęs Paulas Begala. – Tai labai gerai: jis į postą atėjo niekam už nieką neįsiskolinęs. Bet nepriklausomybė gali virsti izoliacija.“
Baltieji rūmai įnirtingai neigia kalbas apie nusilpusį, nuo aplinkos atkirstą B.Obamą. Tačiau abejoti tuo, kad prezidento ir visos Demokratų partijos reitingai nuo 2012-ųjų nusmuko, nėra priežasčių.
Krizės B.Obamą talžė ir namuose, ir užsienyje, o dabar jo veiklą neigiamai vertina rekordiškai daug amerikiečių.
Demokratų partija per kadencijos vidurio rinkimus lapkričio mėnesį gali prarasti Senato kontrolę. O kadangi B.Obama toks nepopuliarus, dar nė vienas demokratų kandidatas nesiryžo prašyti viešos prezidento paramos, užkulisiuose vadinamos meškos paslauga.
Prezidentui vis įkerta ir buvę jo bendražygiai. Pavyzdžiui, Leonas Panetta, per pirmąją B.Obamos kadenciją vadovavęs ir Centrinei žvalgybos valdybai, ir Pentagonui.
Naujuose memuaruose L.Panetta rašo, kad B.Obamos sprendimas išvesti visus Amerikos karius iš Irako 2011 metų pabaigoje jį gąsdino, nes šalis galėjo tapti teroristų užuovėja. Taip ir atsitiko – dabar Irake ir Sirijoje siautėja „Islamo valstybė“.
Bet daugiausia kritikos tenka B.Obamos vadovavimo stiliui.
Tas pats L.Panetta teigia: „Didžiausias jo trūkumas – nesugebėjimas stoti į kovą su oponentais ir sutelkti savo šalininkų. Prezidentas mąsto kaip teisės profesorius, jam trūksta lyderio aistros.“
Prie kritikų choro šią savaitę prisidėjo ir buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris.
Jis pareiškė, jog jam sunku suprasti, kokia B.Obamos strategija Artimuosiuose Rytuose.
„Jo planai vis keičiasi. Pastebėjau, kad ir L.Panetta, ir jo pirmtakas gynybos sekretoriaus poste Robertas Gatesas nevengė kritikuoti B.Obamos neryžtingumo“, – teigė J.Carteris.
Hillary Clinton, buvusi B.Obamos varžovė kovoje dėl demokratų kandidatūros į prezidentus 2008-aisiais, savo naujoje knygoje irgi stengiasi atsiriboti nuo prezidento sprendimų dėl veiksmų Artimuosiuose Rytuose.
Baltuosiuose rūmuose dėl tokių neigiamų tendencijų nesirūpinama. Esą tai „natūrali prezidentavimo arka“.
„Po šešerių metų, aišku, norisi kritikuoti prezidentą.
Jis sėdi Baltuosiuose rūmuose nuleidęs galvą ir susikaupęs dirba. Bet reikia suprasti: liko dar dveji metai triūso“, – teigė buvusi Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Anita Dunn. (AP, „The Washington Post“).
Bando joti ant ekonomikos arkliuko
Atrodo, kad B.Obama savo Demokratų partijos kandidatams lapkričio rinkimuose bandys padėti kalbėdamas apie JAV ekonomikos atsigavimą. Faktai prezidentui palankūs, bet rizika vis tiek nemaža.
Baltuosiuose rūmuose manoma, kad populistiniai B.Obamos pasiūlymai dėl vidutinio atlyginimo vyrams ir moterims skirtumo sumažinimo ir minimalios algos padidinimo suvienys tiek karščiausius jo rėmėjus, tiek nepriklausomus rinkėjus.
Prezidentas iš tiesų turi ką pasakyti: nedarbo lygis, 2009 metais viršijęs 10 proc., rugsėjį nukrito iki vos 5,9 proc. Be to, įsibėgėja bendrojo vidaus produkto augimas, rekordines aukštumas šturmuoja akcijų rinkos.
B.Obama taip pat paveldėjo daugiau nei 1 trln. dolerių federalinį deficitą, dabar jis sumažintas iki 459 mlrd. dolerių.
Tačiau apklausos rodo, kad to negana. 40 proc. amerikiečių pritaria ir 58 proc. nepritaria B.Obamos administracijos ekonominei politikai.
Galiausiai rinkėjams tiesiog nepatinka pats pranešėjas. „Tenka pripažinti, kad šauklys – prezidentas – šiuo metu nėra pats populiariausias vyrukas“, – teigė sociologas Markas Mellmanas.
