„Memorial“ – seniausia ir geriausiai žinoma Rusijoje veikianti žmogaus teisių gynimo organizacija. Daugiau kaip 50 padalinių visoje šalyje turinčią organizaciją 1989-aisiais įkūrė Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas.
Visą pusšimtį padalinių vienija vienas tikslas – atskleisti komunistinio laikotarpio neteisybes ir kovoti su diskriminacija Rusijoje.
Penki didžiausi „Memorial“ organizacijos nuopelnai Rusijoje:
1. Sovietmečio teroro viešinimas
„Memorial“ siekė atskleisti sovietinius nusikaltimus, dėl kurių, kaip manoma, žuvo 15–20 milijonų žmonių. Organizacijos pastangomis 1990 metų spalio 30-ąją Rusijoje buvo pastatytas atminimo paminklas politinėms aukoms. Nuo to laiko spalio 30-oji Rusijoje oficialiai minima kaip Politinių represijų aukų atminimo diena.
Organizacija suteikė pagalbą daugybei Rusijoje ir kitose šalyse gyvenančių žmonių, bandančių sužinoti, kas nutiko jų artimiesiems. Daugiau kaip 20 metų buvo kuriama duomenų bazė, į kurią įtraukta per 2,65 milijono komunistinio režimo aukų. Šis sąrašas laikomas tiksliausiu visoje Rusijoje.
2008-aisiais, policijai atlikus kratą organizacijos Sankt Peterburgo padalinyje, visas archyvas buvo konfiskuotas, tačiau jį pavyko atkurti remiantis tiksliais elektroniniais duomenimis.
2. Teisybės paieškos Šiaurės Kaukaze
Organizacijai „Memorial“, siekusiai ginti žmogaus teises Šiaurės Kaukaze, teko susidurti su Rusijos kariškių ir vietos policijos žiaurumu. Tūkstančiai civilių tapo grobimų, kankinimų aukomis, su jais buvo siekiama susidoroti.
2000-aisiais buvo atidarytas organizacijos padalinys Grozne, tačiau po devynerių veiklos metų jį teko uždaryti – 2009-aisiais buvo nužudyta žmogaus teisių aktyvistė ir organizacijos narė Natalija Estemirova, tyrusi šimtus pagrobimo bei nužudymo bylų.
Olegas Orlovas, vienas „Memorial“ vadovų, buvo paduotas į teismą už šmeižtą po to, kai apkaltino čečėnų lyderį Ramzaną Kadyrovą N.Estemirovos nužudymo organizavimu. Vėliau jis buvo išteisintas.
Čečėnijoje buvo nutildyti visi nepriklausomi informacijos šaltiniai, tačiau „Memorial“ ir toliau skelbia apie žmonių teisių pažeidimus Šiaurės Kaukaze. Vienas naujausių pranešimų – apie Ruslano Kutajevo, vieno paskutiniųjų Čečėnijoje dirbusių aktyvistų, sumušimą ir areštą.
3. Visuomenės švietimas
Rusijoje populiarėjant Josifo Stalino laikų politinėms idėjoms, „Memorial“ visuomenės švietimą pavertė vienu svarbiausių savo uždavinių. Organizacija remia įvairius istorinius ir dokumentinius filmus apie sovietinius žiaurumus, organizuoja turus į Maskvos Lubiankos rajoną – taip primindamas žmonėms apie slaptos sovietmečio policijos žiaurumą ir šalies prezidento Vladimiro Putino atsisakymą tai pripažinti.
4. Kova su diskriminacija
2003 metais „Memorial“ įkūrė Antidiskriminacijos centrą (ADC), kuris gina Rusijos romų teises. Pirmasis ADC žengtas žingsnis buvo pradinės mokyklos atidarymas Sankt Peterburgo Puškino rajone. Joje nuolat dirbo psichologas, buvo akcentuoja kultūrinių skirtumų tema.
Šis žingsnis paskatino organizaciją plėstis – buvo skiriamas dėmesys ir darbininkams, atvykusiems į Rusiją iš Viduriniosios Azijos ir Kaukazo. 2012 metais Sankt Peterburge įkurtas organizacijos padalinys nustatė, jog romai ir atvykėliai iš užsienio šalių čia itin dažnai patirdavo policininkų žiaurumą.
Pasinaudojus šio tyrimo paskelbimu, po metų „Memorial“ organizacijai buvo iškelta byla. Būdama didžiausia šalyje nevyriausybinė organizacija, „Memorial“ neturėjo užsienio agento statuso, todėl dabar organizacijai gresia likvidavimas.
Tačiau „Memorial“ darbas nesustoja – šiuo metu organizacija daug dėmesio skiria totorių persekiojimui Rusijos užimtame Kryme ir kalboms apie galimus rasistinius proveržius 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionate, kuris vyks Rusijoje.
5. Pagalbos teikimas politiniams kaliniams
Per savo gyvavimo laikotarpį „Memorial“ teikė pagalbą įkalintiems vyriausybės priešams Rusijoje ir kitose Sovietų Sąjungai priklausiusiose šalyse. Pagalbos ranką organizacija ištiesė ir 2012-ųjų protestų Bolotnajos aikštėje dalyviams.
„Memorial“ taip pat skiria ypatingą dėmesį politiniams kaliniams (tarp jų – ir pilotei iš Ukrainos Nadeždai Savčenko) bei siunčia Rusijos lyderiui V.Putinui atvirus laiškus, kuriuose smerkiami Rusijos veiksmai Ukrainoje.
Parengė Emilija Riaukaitė
