Brianas Schmidtas kartu su dviem mokslininkais nustatė, kad visata plečiasi didėjančiu greičiu. Už šį atradimą 2011 m. jam buvo įteikta Nobelio fizikos premija.
47 metų mokslininkas tada gavo 24 karatų gryno aukso medalį, vertą 27 tūkst. litų.
Tačiau šis jo prizas vieno JAV oro uosto darbuotojus privertė gerokai sutrikti.
„Yra keletas keistenybių, kurios man neseniai nutiko, – konferencijoje Niujorke pasakojo B.Schmidtas. – Vienas dalykų, kuriuos gauni, kai tau skiriama Nobelio premija, yra pati Nobelio premija.“
„Ji štai tokio dydžio ir štai tokio storio, sveria pusę svaro (apie 226 gramus. – Red.) ir yra pagaminta iš aukso, – rankomis ore brėždamas medalio formą juokavo mokslininkas. – Kai laimėjau premiją, mano senelė, kuri gyvena Farge, Šiaurės Dakotos valstijoje, labai norėjo ją pamatyti.
Neseniai nusprendžiau ją aplankyti, todėl kartu pasiėmiau ir savo Nobelio medalį.“
„Galėtum pamanyti, kad nešiotis Nobelio premiją – nieko ypatinga. Taip ir buvo, kol pabandžiau su ja išvykti į Fargą, – juokingą situaciją prisimena mokslininkas. – Mačiau, kaip sutriko apsaugos darbuotojai medalį apšvietus rentgeno aparatu.“
„Jis buvo mano nešiojamojo kompiuterio dėkle. Medalis padarytas iš gryno aukso, tad sugeria visus rentgeno spindulius ir ekrane atrodo visiškai juodas. Apsaugos darbuotojai iki tol nebuvo matę nieko panašaus“, – pasakojo fizikas.
„Pone, kažkas yra jūsų krepšyje“, – tąsyk B.Schmidtui pasakė oro uosto apsaugos darbuotojai.
„Taip, aš manau, kad tai yra dėžutė“, – jiems atsakė mokslininkas.
„O kas dėžutėje?“ – toliau domėjosi apsauginiai.
„Didelis auksinis medalis“, – paaiškino B.Schmidtas.
„Iš ko jis padarytas?“ – toliau mokslininką tardė apsaugos darbuotojai.
„Iš aukso“, – vos sulaikydamas šypseną juos patikino mokslininkas.
„Kas jums jį davė?“ – paklausė apsauginiai.
„Švedijos karalius“, – visų nuostabai, pasakė Nobelio fizikos premijos laureatas.
„Kodėl jis jums jį davė?“ – klausė sutrikę darbuotojai.
„Nes aš padėjau nustatyti, kad visata plečiasi didėjančiu greičiu“, – pasakė mokslininkas, tačiau jo žodžiai apsaugos pareigūnams nepasirodė įtikinami.
„Aš jiems aiškinau, kad tai – Nobelio premija, o jiems labiausiai rūpėjo, kodėl aš iš viso esu Farge“, – situaciją prisimena B.Schmidtas.
Šią istoriją Harvardo universitetą baigęs mokslininkas pasakojo per fizikos mokslininkų konferenciją, kurioje jie šventė vienos didžiausių pasaulyje observatorijų – Didžiojo Magelano teleskopo – statybą.
B.Schmidtas taip pat atskleidė, kad lemtingą 2011 metų vakarą jis namuose ruošė vakarienę, kai jam paskambino ir pranešė, jog jis laimėjo Nobelio premiją.
„Negauni išankstinio įspėjimo, – pasakojo B.Schmidtas. – Jie tiesiog tau paskambina, kaip buvo man, kai ruoši vakarienę, ir sako: „Sveiki. Beje, jūs laimėjote Nobelio premiją.“
