Švedijos laivynas tikrai turi daugiau nei vieną laivą, tačiau padėtis nuo 1981-ųjų, kai švedai turėjo tvarkytis su jų teritoriniuose vandenyse užstrigusiu sovietų laivu, gerokai pasunkėjo. Ypač didelių sunkumų šiandienos paieškose sukelia tai, kad švedai dar 2008 metais atsisakė sraigtasparnių, galinčių sekti tokius laivus.
Savaitgalį švedus pažadino žinia, kad netoli Stokholmo esančiame archipelage vyksta „keisti užsienio povandeninio laivo manevrai“. Švedijos pareigūnai atsisakė viešai komentuoti šią naujieną, tačiau greitai pasklido žinia, kad tai gali būti rusų povandeninis laivas, skelbia foreignpolicy.com.
Švedai iškart susidūrė su nemažomis problemomis, kurias sukėlė po Šaltojo karo prasidėjęs išlaidų gynybai mažinimas. Tiesa, švedai ilgai išlaikė puikios pakrantės apsaugos, patikimos oro kontrolės ir ypač stipraus laivyno įvaizdį.
Jį patvirtino ir prieš kiek daugiau nei dešimtmetį vykusios bendros JAV ir Švedijos pratybos, kurių metu švedų dyzelinis-elektrinis povandeninis laivas sugebėjo paskandinti amerikiečių lėktuvnešį. Vis dėlto, nepastebėti, kaip menksta švedų išlaidos šalies gynybai – tiesiog neįmanoma.
1975 metais jos sudarė daugiau nei 3 procentus Bendrojo vidaus produkto, o 2010 metais jau vos perkopė 1 procento ribą. Rusijos agresija Ukrainoje pažadino švedų visuomenę, tačiau dėmesys krašto gynybai iškart neduos norimų rezultatų.
„Aš būsiu labai nustebęs, jei po to, kas vyko šią vasarą ir po pastarųjų įvykių Stokholmo archipelage partijos neapsispręs dėl šalies biudžeto didinimo“, - sakė Švedijos centro dešinės atstovas Allanas Widmanas.
Juolab, kad Rusija vis aktyviau tikrina švedų budrumą. Praėjusiais metais Rusijos bombonešiai surengė skrydį beveik virš pačios sostinės Stokholmo. Rugsėjį du rusų naikintuvai įskrido į Švedijos oro erdvę. O šį mėnesį rusų naikintuvas prašvilpė šalia švedų aplinkos žvalgymo lėktuvo.
„Tai, kas įvyko Baltijos jūroje ir, turint omenyje, visus praėjusių metų incidentus, mes suprantame, kad situacija keičiasi“, - kritiškai Rusijos atžvilgiu atsiliepė Švedijos krašto apsaugos ministras Peteris Hultqvistas. Belieka paklausti, ar ne per vėlai švedai suprato šiuos pasikeitimus?
