Didelę paieškos operaciją maždaug 50 km į rytus nuo Stokholmo pradėję Švedijos kariškiai kol kas kalba atsargiai, diplomatiškai apeidami bet kokius konkretumus.
Tačiau atrodo, kad medžiojamas toli į Švedijos teritorinius vandenis įsiskverbęs povandeninis laivas, priklausantis Rusijos Baltijos laivynui.
Švedijos pareigūnai viešai atmeta žiniasklaidos spėliones, jog vyksta povandeninio laivo, esą pasiuntusio nelaimės signalą, kurį pavyko perimti, medžioklė.
Bet tuo pat metu paviešino paslaptingo objekto prie Stokholmo krantų nuotrauką.
Aptiko mįslingą objektą
„Tai ne mūsų, tai užsienio laivas“, – žurnalistus sekmadienio vakarą patikino kontradmirolas Andersas Grenstadas, rodydamas neryškią nuotrauką, kurią sekmadienį ryte padarė „šaltinis“.
Nuotraukoje matyti tolumoje esantis tamsus objektas, kyšantis iš jūros ir apsuptas bangų mūšos. Tiesa, kokybė prastoka, todėl neįmanoma nustatyti, kuriai šaliai priklauso tas laivas.
A.Grenstadas taip pat patikslino, kad švedai tiesiog renka žvalgybinę informaciją, – norima nustatyti, kodėl „rajonas į rytus nuo Stokholmo atrodo dominantis kažkokią užsienio galią“.
Įtartini laivų manevrai
Faktų kol kas mažiau nei įvairių spekuliacijų. Antai dienraštis „Svenska Dagbladet“ pranešė, kad paieškos operacija buvo pradėta, kai buvo perimtas rusų radijo pranešimas nepaprastųjų situacijų atvejais naudojamu dažniu.
Signalas esą nuskriejo į Baltijos laivyno štabą Kaliningrade, kuriam pranešta apie į bėdą patekusio povandeninio laivo avariją.
Tačiau A.Grenstadas atsisakė patvirtinti tokią versiją: „Neturime informacijos apie nepaprastosios padėties signalą. Sakėme, kad tai – užsienio povandeninė veikla.“
„Tai gali būti povandeninis laivas, mažas povandeninis laivas ar narai į mopedą panašioje povandeninėje transporto priemonėje“, – kalbėjo kontradmirolas, taip pat atsisakęs komentuoti pranešimus apie paslaptingą juodai apsirengusį žmogų, pastebėtą vaikštinėjantį vienoje saloje.
Iškart susidomėta ir tanklaiviu „NS Concord“, priklausančiu Rusijai registruotai kompanijai „Novi Ship“.
Ši bendrovė siejama su verslininkais, artimais Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„NS Concord“ esą galėjo plaukti į pagalbą povandeniniam laivui. Vakar jis neaiškiais zigzagais vis dar sukinėjosi tarptautiniuose vandenyse netoli Švedijos teritorijos Baltijos jūroje.
Įtarimų sukėlė ir dar vieno laivo kelionė po Baltijos jūrą – rusiško „Profesorius Logačiovas“.
Tiesa, prie laivo, išplaukusio iš Sankt Peterburgo, netrukus prisiartino trys Nyderlandų karo laivai, ir „Profesorius Logačiovas“ pasuko į pietus – prie Stokholmo salyno neprisiartindamas.
Neaišku, koks kursas būtų buvęs pasirinktas, jei ne olandų laivų palyda.
Iššūkis naujajai vyriausybei
Rusija, žinoma, viską neigia. Gynybos ministerija sekmadienį nurodė, kad Baltijos jūroje nebuvo jokių avarinių situacijų su rusų laivais.
O vienas prisistatyti nepanoręs Rusijos diplomatas net pasvarstė, kad mįslingasis laivas gali priklausyti Nyderlandams. Esą dyzelinis elektrinis povandeninis laivas „Bruinvis“ praėjusią savaitę vykdė užduotis netoli Stokholmo ir nukrypo nuo kurso.
Ekspertai tokios teorijos rimta nevadina – juk švedai kaip tik savaitgalį kartu su olandais dalyvavo bendrose pratybose ir tikrai turėjo žinoti, kur ir kodėl po vandeniu judėjo partnerių laivai.
Be to, šią rusišką teoriją paneigė ir patys Nyderlandai.
Švedijos kariškiai nusiteikę ryžtingai ir žada tęsti paieškos operaciją, net jei ji nebūtų sėkminga.
„Operacija tęsiama dieną ir naktį, jai išteklių negailime.
Mes tikrai turime daug kanrybės ir ištvermės“, – pabrėžė Švedijos kariuomenės atstovas Dagas Enanderis.
Jei paieškos duotų vaisių ir Rusijos karinis objektas būtų aptiktas prie Švedijos krantų, naujajai premjero Stefano Lofveno centro kairiųjų vyriausybei tektų spręsti išties rimtą tarptautinę krizę.
Kubos krizė Europoje
Šaltojo karo laikotarpiu Švedija nuolat skelbdavo parengtį dėl pastebėtų Sovietų Sąjungos povandeninių laivų.
1981 metais vienas toks laivas, švedų pavadintas U137, įstrigo keli kilometrai nuo pagrindinės Švedijos karinio jūrų laivyno bazės Karlskrunoje.
Tąkart sovietai gelbėti savo laivo į Švedijos teritorinius vandenis pasiuntė nemažas pajėgas – eskadrinius minininkus, korvetes.
Ginkluoto konflikto buvo išvengta, bet incidentas nuo to laiko vadinamas Kubos krize Europoje.
1962 m. JAV ir Sovietų Sąjungos branduolinės pajėgos buvo pasirengusios smogti viena kitai.
Švedija branduolinio ginklo neturėjo, bet torpedų su branduolinėmis galvutėmis buvo įstrigusiame sovietų laive.
Ar Lietuva apsisaugotų nuo nekviestų svečių?
Tai, kad Rusijos povandeninis laivas galėjo nepastebėtas prasmukti prie pat Švedijos sostinės, turėtų kelti nerimą ir lietuviams. Ar Lietuva būtų pajėgi apsaugoti Klaipėdos uostą ir tokius objektus kaip Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas?
Lietuva greitai turės bene svarbiausią laivą per visą savo istoriją – šiuo metu į šalį pamažu plaukia milžiniškas, 170 tūkst. kubinių metrų dujų galintis vežti laivas-saugykla „Independence“ („Nepriklausomybė“).
Vieša SGD terminalo paskirtis – siekis atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Tad neprognozuojamai Rusijai gali kilti noras sutrukdyti laivo-saugyklos kelionę ar veiklą.
Apžvalgininkas Audrius Bačiulis portalui lrytas.lt pripažino, kad pagrindinis pavojus SGD terminalui – būtent Rusijos diversija. Esą ją Klaipėdos uoste Rusijai nebūtų sunku įvykdyti – povandeniniai laivai galėtų priartėti prie tanklaivio plaukdami po juo.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) vadas, flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, paklaustas, kokios būtų Lietuvos karo flotilės galimybės kovoti su kitų valstybių povandeniniais laivais, jeigu jie staiga pasirodytų mūsų teritoriniuose vandenyse, priminė, kad flotilės pagrindas – priešmininių, patrulinių ir pagalbinių laivų divizionai.
„Povandeninį laivyną turi Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos karinės pajėgos. Danija jo atsisakė. Rytinės Baltijos pakrantės šalys, išskyrus Rusiją, povandeninių laivų neturi. Priešmininiai karo laivai povandeninių atakų nerengia“, – teigė Karinių jūrų pajėgų vadas.
„LKJP vadovybė kokių nors išskirtinių su laivo „Independence“ kelione, jo saugumu Baltijos jūroje ir krante susijusių nurodymų negavo. Jeigu gausime, vykdysime, nes tai – valstybinės svarbos projektas. Mes irgi turime narų komandą“, – kalbėjo K.Macijauskas.
Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, kad incidentas prie Švedijos krantų neturėtų pakenkti mūsų šalies SGD terminalo projektui. Esą „Independence“ saugumu dabar rūpinasi Norvegija, o kai laivas atplauks į Klaipėdą, juo pasirūpins lietuviai.
A.Bačiulio žiniomis, ši užduotis bus patikėta kuriamam Viešojo saugumo tarnybos daliniui, o laivo-saugyklos apsaugos planą rengia JAV bendrovė „Leidos Inc.“.
