Gruzijos valdančiojoje koalicijoje - krizė

Užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė ir jaunesnysis ministras atsistatydino netrukus po to, kai premjeras Iraklijus Garibašvilis iš pareigų atleido šios Kaukazo respublikos provakarietišką gynybos ministrą Iraklijų Alasaniją.

Ministrė savo sprendimo trauktis iš vyriausybės priežastimi įvardijo grėsmes Gruzijos proeuropietiškam kursui.

I.Garibašvilis pabrėžė, jog ketina toliau siekti glaudesnių ryšių su Vakarais, nors į tai labai įtariai žiūri Rusija, kuri vis dar laiko Gruziją savo interesų zona.

2008 metais tarp Gruzijos ir Rusijos vyko penkių dienų karas, o buvusios sovietinės Ukrainos pastangos siekti glaudesnės integracijos su Vakarais įstūmė ją į konfliktą su Maskva. Kijevui sunkiai sekasi malšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose.

Gruzijai tebėra labai opus klausimas, kaip rasti pusiausvyrą tarp ekonominiais interesais grindžiamų ryšių su Rusija, kuri yra svarbi prekybos partnerė, ir santykių su Vakarais.

Atleisto gynybos ministro I.Alasanijos vadovaujamos Laisvųjų demokratų partijos pasitraukimas iš „Gruzijos svajonės“ koalicijos padidino politinį nestabilumą šioje 4,5 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, per kurią eina vamzdynai, kuriais Kaspijos nafta ir dujos iš Azerbaidžano pasiekia Europą.

„Pasitraukėme iš koalicijos“, - paskelbė I.Alasanija po jo partijos susitikimo su kitais koalicijos lyderiais, kuriame buvo aptarta politinė krizė.

150 vietų parlamente „Gruzijos svajonės“ koalicijai priklauso 83 vietos, iš kurių dešimt turi Laisvųjų demokratų partija. Jai pasitraukus, koalicijai reikės nepriklausomų deputatų paramos, kad turėtų daugumą. Tačiau balsavimas dėl pasitikėjimo vyriausybe turi būti rengiamas tik tokiu atveju, jei pasikeičia septyni ar daugiau kabineto narių, kurių iš viso yra 20.

Įtampa valdančiojoje koalicijoje atspindi sunkumus, su kuriais susiduria Gruzija, mėgindama siekti savo tikslų prisijungti prie NATO bei Europos Sąjungos ir išvengti priešpriešos su Maskva.

I.Alasanija suerzino premjerą I.Garibašvilį pareiškęs, kad kelių jo ministerijos pareigūnų areštai buvo politiškai motyvuoti ir nukreipti prieš glaudesnių santykių su Vakarais šalininkus.

„Gruzijos euroatlantinė integracija man ir mano komandai yra svarbiausias reikalas“, - sakė M.Pandžikidzė per spaudos konferenciją, kurioje paskelbė, jog kartu su ja pasitraukia ir keturi URM viceministrai.

„Mano komanda ir aš negalime slėpti grėsmių, kurios dabar iškilusios mūsų valstybei“, - sakė ji, paskelbdama, jog traukiasi iš „Gruzijos svajonės“.

Laisvųjų demokratų partijos narys Aleksijus Petriašvilis taip pat paskelbė, jog traukiasi iš Europos ir euroatlantinės integracijos ministro posto.

JAV valstybės departamentas pranešė „su susirūpinimu atkreipęs dėmesį“ į I.Alasanijos atleidimą bei vėlesnius ministrų atsistatydinimus.

„Raginame Gruzijos vyriausybę imtis žingsnių išsklaidyti pojūtį, kad teismų sistema naudojama politiniais tikslais, ir pademonstruoti savo atsidavimą mūsų bendroms demokratinėms vertybėms“, - pažymima Valstybės departamento pareiškime.

I.Garibašvilis sakė, kad I.Alasanijos ir jo politinių sąjungininkų prielaidos, jog provakarietiškai šalies politikai yra iškilęs pavojus, neturi jokio pagrindo.

„Mūsų užsienio politikos kryptis nepasikeitė. Ji negrįžtama, - pažymėjo premjeras. - Šie absurdiški ir naivūs pareiškimai, žinoma, neturės jokio poveikio“.

I.Garibašvilis pranešė, kad I.Alasaniją gynybos ministro poste pakeis 36 metų Mindija Džanelidzė, iki šiol vadovavęs Valstybės saugumo ir krizių valdymo tarybai.

Pasak premjero, jo kritiko A.Alasanijos pareiškimai ir veiksmai prilygsta sabotažui, dėl kurio gali nukentėti Gruzijos interesai.

Prezidentas Georgijus Margvelašvilis savo ruožtu pareiškė, kad ši politinė krizė kelia „pavojų efektyviam valstybės institucijų funkcionavimui“ ir šalies euroatlantinei integracijai.

G.Margvelašvilis paragino vyriausybę aptarti Asociacijos sutarties su ES įgyvendinimą ir bendradarbiavimo su NATO pasiūlymus, kuriuos Aljansas parengė rugsėjį vykusiame viršūnių susitikime.

„Gruzijos europinio kurso pakeisti neįmanoma, tačiau tuo pat metu mums derėtų kelti klausimą, kaip efektyviai įgyvendiname mūsų žmonių pasirinkimus“, - sakė prezidentas.

Vakarų šalys reiškė susirūpinimą, kad 2012 metais į valdžią atėjusi „Gruzijos svajonės“ koaliciją, kurią subūrė ankstesnis premjeras, milijardierius Bidzina Ivanišvilis, persekioja politinius oponentus ir taiko jiems selektyvų teisingumą.

Per dvejus metus, kai „Gruzijos svajonės“ koalicija yra valdžioje, dešimtys buvusių pareigūnų, įskaitant buvusį premjerą, buvusius gynybos ir vidaus reikalų ministrus bei buvusį sostinės Tbilisio merą, buvo areštuoti dėl kaltinimų korupcija ar įgaliojimų viršijimu.